Bankroto administratoriai irgi dirba iš peties ir stebisi, kodėl daugėjant bankrotų išmokas bankrutavusių įmonių darbuotojams mokantis Garantinis fondas nedidina apsukų. Šis sako, kad dirbtų daug sparčiau, jeigu nereikėtų taisyti bankroto administratorių klaidų.
Kauno apygardos teisme vien per du pirmuosius šių metų mėnesius gauta beveik 150 prašymų kelti bankroto bylas. Kartais per dieną teismas gauna 5 pareiškimus.
„Jų labai padaugėjo nuo pernai, nes lyginat su 2008 metais, tai 2009 metais buvo gauta jų daugiau nei du kartus. Mes gavome beveik 800 prašymų ir pareiškimų iškelti bankroto bylas“, – sako Arūnas Rudzinskas, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.
Anot teisėjo, išnagrinėti bankroto bylas teismas užtrunka ir kelerius metus. Pavyzdžiui, buvusio pramonės giganto „Dirbtinio pluošto“ byla nagrinėta beveik dešimtmetį. Bankroto administratoriai, kaip ir teisėjai, darbo stoka taip pat nesiskundžia, tačiau prognozuoja, kad antroje šių metų pusėje bankrotų jau turėtų mažėti.
„Bankrotai palietė daugiausia statybines įmones“, – sako Nacionalinės bankroto administratorių asociacijos valdybos pirmininkas Mindaugas Krupavičius.
Anot bankroto administratorių, didžiausia blogybė dabar – lėtai dirbantis Garantinis fondas, kuris moka išmokas bankrutavusių ar bankrutuojančių įmonių darbuotojams. Esą pasipylus bankrotams, fondas, trūkstant darbuotojų, nesugeba laiku tų išmokų išskirstyti.
Garantinis fondas – vienintelis, kuris tikrina pinigų prašymų skaidrumą.
Tuo metu Garantinis fondas pabrėžia, kad bankroto administratorių Lietuvoje – keli šimtai, o jų darbuotojų – tik 3. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad šių metų biudžete numatyta galimybė Garantiniame fonde papildomai įdarbinti iki 7 žmonių. Tačiau pats fondas to ir turi reikalauti. Šis sako taip ir darantis.
Pernai daugiau kaip 8 tūkst. žmonių iš Garantinio fondo išmokėti beveik 23 milijonai litų. Šiemet tam numatyta 80 milijonų.