Apie nukentėjusius nuo apgavikų Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje girdime nuolat. Bet dar daugiau yra tokių, kurie tyli bijodami pasiskųsti.
Sukčių auka visai neseniai tapo ir iš Vilniaus į Londoną uždarbiauti atvykęs Dmitrijus Gluchovas. Vyras kreipėsi į „Tiesos“ redakciją prašydamas pagalbos. Jis sutiko papasakoti savo nesėkmės istoriją, kad paprotintų kitus, kurie dar nespėjo pakliūti į apsimetėlių akiratį.
Griebėsi šiaudo
Statistikos duomenimis, per praėjusius metus savo išvykimą iš Lietuvos deklaravo net 22 tūkst. žmonių. Kiek jų išvyko neoficialiai – sunku suskaičiuoti. Aišku viena, kad Jungtinė Karalystė, Airija, JAV ir Vokietija – pagrindinės šalys, priglaudusios tautiečius, ieškančius darbo ir geresnio uždarbio.
Dmitrijus taip pat išvyko į užsienį ieškoti laimės. Prieš metus vyras Lietuvoje neteko elektriko darbo. Gerais laikais, prieš ekonominę krizę, lietuvis tikina uždirbdavęs apie 4 tūkst. litų, tačiau prasidėjus nuosmukiui atlyginimas smarkiai sumažėjo. Galiausiai Dmitrijus ėmė gauti tik minimalią algą, o dar po kurio laiko jam, kaip ir daugybei kitų žmonių, buvo pasakyta, kad net ir tos minimalios algos nėra iš ko mokėti. Dmitrijus tapo bedarbiu. Pusę metų gyveno be jokių pajamų, versdamasis labai sunkiai, kol sulaukė draugo kvietimo atvykti į Angliją. „Atvažiuok, ką nors sugalvosim“, – Dmitrijų įtikinėjo bičiulis. Neturėdamas kitos išeities jis nusipirko bilietą, susikrovė mantą ir išvyko tikėdamasis, kad jam pasiseks.
Bergždžios paieškos
Atvykus į Londoną prasidėjo naršymas internete, lietuviškuose ir rusiškuose laikraščiuose bei įdarbinimo agentūrose. Tačiau trijų savaičių paieškos rezultatų nedavė. Tuomet Dmitrijus visai netikėtai sulaukė pažįstamos skambučio – ji pasiūlė elektriko darbą nedidelėje, neseniai įsikūrusioje statybinėje įmonėje „Multitrade building solutions“.
Nors kompanija priklauso iš Indijos kilusiam piliečiui, su naujuoju darbuotoju susitiko tarpininkas – iš Kaišiadorių kilęs Ričardas. Vyrai susitarė, kad Dmitrijus dirbs šešias dienas per savaitę, uždirbs 50 svarų per dieną, o atlyginimą gaus kas antrą penktadienį. Likusius – kai bus baigtas statomas objektas.
„Buvau labai laimingas, nes jau skaičiavau paskutinius atsivežtus svarus, o gavęs tokį pasiūlymą galvojau, kad pagaliau viskas pakryps į gerąją pusę. Kokias sąlygas pasiūlė, su tokiomis naiviai sutikau. Per savo patiklumą net jokios sutarties nereikalavau. Darbas nelegalus – atlyginimas į rankas. Galvojau, kad taip ir bus, kaip sutarėme“, – pasakoja nukentėjęs lietuvis.
Atlyginimas išgaravo
Įmonė, kurioje dirbo Dmitrijus, tuo metu buvo įdarbinusi penkis žmones. Minėtas tarpininkas lietuvis – tiesioginis darbų vadovas. Neturėdamas už ką nusipirkti valgyti ir susimokėti už kambarį Dmitrijus per vargus išsireikalavo vieną kartą 100 svarų, kitą kartą – vos 20 svarų, kad galėtų bent iki darbo nuvažiuoti. Ir lietuvis tarpininkas, ir įmonės savininkas vis maitino vyrus pažadais apie atlyginimą, tačiau jo darbuotojai taip ir negavo.
Dmitrijus išdirbo įmonėje du mėnesius, tikėdamas, kad darbdaviai vis dėlto sumokės sutartą sumą, bet per tą laiką gavo tik 400 svarų. Minėta įmonė darbuotojui iki šiol liko skolinga apie 1700 svarų.
Paklaustas, kodėl taip ilgai nemetė šio darbo ir nėjo ieškoti kito, Dmitrijus pabrėžė, kad jį vis sulaikydavo viltis atsiimti uždirbtus pinigus. „Neturėjau kito pasirinkimo. Galvojau, jei išeisiu, tikrai niekada tų pinigų neatiduos, o kai matydavau darbdavius, vis tikėjausi, kad gal kitą savaitę jau sumokės... Žinojau bent, iš ko reikalauti“, – sakė vyras.
Dabar Dmitrijus sako praradęs viltį susigrąžinti pinigus, nes nebetiki buvusiais darbdaviais, o ir pinigų advokatams, kurie galbūt padėtų į nelaimę patekusiam darbuotojui, teigia neturintis.
Šiuo metu lietuvis pirmąsias dienas darbuojasi kitoje statybos įmonėje, taip pat elektriku. „Tačiau po tokios skaudžios patirties šį kartą būtinai pasirašysiu sutartį“, – tvirtino Dmitrijus ir pridūrė, jog niekada nebūtų patikėjęs, kad tautietis saviškį galėtų taip apgauti.
Skolos verčia rizikuoti
Deja, tokių atvejų kaip Dmitrijaus – tūkstančiai. Ieškančių darbo JK lietuvių tik daugėja. Britų vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2009 metų paskutinį ketvirtį užsiregistravo 4250 darbo ieškančių Lietuvos piliečių. Per tą patį laikotarpį 2008 metais jų buvo 2710, skelbia britų dienraščio „The Independent“ interneto svetainė.
Susiruošę dabar išvykti neretai yra netekę darbo, juos spaudžia skolos. Žmonės krizės sąlygomis labiau linkę rizikuoti. Ekonominio pakilimo metais jie atidžiau rinkosi darbo pasiūlymus užsienyje, juos tikrindavo. Dabar daugelis žino, kad jiems siūlo nelegalų darbą, bet labiau rizikuoja norėdami užsidirbti. Neretas atvejis, kai tokie žmonės dar labiau įklimpsta į skolas, nes siūlyto darbo taip ir negauna, o tarpininkams sumoka nemenkas sumas.
Noras užsidirbti aptemdo protą ir tampa stipresnis už saugumo jausmą. Ieškantiems laimės užsienyje būtina prisiminti: užuot naiviai tikintis, kad viskas bus gerai, vertėtų pagalvoti: o kas, jeigu žadėto darbo ir pinigų nebus?
Ambasada pasiruošusi padėti
Lietuvos diplomatai Didžiojoje Britanijoje sako, kad šiuo metu didelio ir staigaus imigrantų iš Lietuvos antplūdžio nepastebima, bet tautiečių, atvykstančių dirbti į Jungtinę Karalystę, skaičius didėja jau ne vienerius metus iš eilės.
Kiekvieną savaitę diplomatai sulaukia neturinčių už ką grįžti į tėvynę lietuvių pagalbos prašymų. Dažniausiai taip nutinka jiems negavus pažadėto darbo. Kadangi jie neturi lėšų įsikurti Jungtinėje Karalystėje, nori grįžti atgal į namus. Darbdavių aukomis dažniausiai tampa imigrantai, dirbantys nekvalifikuotą darbą.
Piliečiams prašant, diplomatai suorganizuoja ir pinigų perlaidas per Užsienio reikalų ministeriją. Jei asmuo neturi kur gyventi, ambasados darbuotojai, bendradarbiaudami su Jungtinės Karalystės socialinės paramos ir labdaros organizacijomis, stengiasi padėti.
Svarbiausia – atsargumas
Ir tie, kurie tik ketina atvykti į Jungtinę Karalystę dirbti, ir tie, kurie šiuo metu gyvena užsienyje ir kasdien klaidžioja darbo skelbimų džiunglėse, turėtų neprarasti sveikos nuovokos. Kad ir koks viliojantis darbo pasiūlymas pasirodytų, nereikėtų aklai juo tikėti.
Lietuvos diplomatai pataria santykius užmegzti tik su licencijas turinčiomis įdarbinimo agentūromis, o neretai skelbimuose būna nurodomas tik telefono numeris. Reikėtų žinoti, kad skelbimų niekas nekontroliuoja, laikraščiai už juos neatsako. Agentūras, kurios dirba pagal licenciją, prižiūri Socialinių reikalų ir darbo ministerija, o apgaulingais skelbimais domisi policija.
Pasak Lietuvos ambasados Jungtinėje Karalystėje konsulinio pareigūno G. Tamašausko, vykstant į užsienį visada reikia apsvarstyti visus galimus variantus ir būti pasiruošus neplanuotai grįžti į Lietuvą – turėti bilietą ar pinigų kelionei, užsirašyti ir nešiotis artimųjų kontaktinius telefono numerius, pasirūpinti galiojančiais dokumentais.
Svarbiausias patarimas visiems, išvykstantiems svetur – devynis kartus pamatuok, dešimtą pjauk.
Keli naudingi patarimai:
Jei įmanoma, dar prieš vykdami į užsienį būtinai įsitikinkite, ar įmonė, kurioje ketinate dirbti, ir jos adresas tikrai egzistuoja.
Aklai nepasitikėkite tarpininkais. Apie Lietuvos įmonių, kurios užsiima asmenų įdarbinimu į užsienio šalis, veiklą, išduotas licencijas galima sužinoti interneto tinklalapyje www.socmin.lt, skyriuje „Paslaugos, licencijos“.
Nuo 2010 metų pradžios įdarbinimu Lietuvoje užsiimančios agentūros nebegali imti mokesčio už įdarbinimą užsienyje. Be to, nuo šiol tokioms įmonėms iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nebereikia gauti licencijos, leidžiančios verstis įdarbinimo tarpininkavimo paslaugomis, tačiau jos privalo apie savo veiklą teikti informaciją Darbo biržai. Nepatingėkite paskambinti ir pasiteirauti, ar įdarbinimo agentūra veikia legaliai.
Dažnas finansinių sunkumų kamuojamas lietuvis pirmiausia domisi žadamais pinigais, o ką veiks ir kaip gyvens svetimame krašte, susirūpina tik ten nuvykęs. Ieškokite ne tik darbo, bet ir susiraskite, kur gyvensite.
Nepasitikėkite darbdavių pažadais – prašykite darbo sutarties, atidžiai ją perskaitykite prieš pasirašydami.
Atsitikus bėdai užsienyje, nebijokite kreiptis į Lietuvos ambasadą ir policiją.
Lietuvos ambasados kontaktai: 84 Gloucester Place, London W1U 6AU, tel. +44 20 7486 64 01, el. paštas: amb.uk@urm.lt