"Turėtų būti specialios programos Rytų Lietuvai - ir finansavimo, ir vystymo. Kaip 1992 metais buvo, nuo 2000 metų tai užgeso, bet vėl reikia grįžti prie to. Ekonominės, socialinės, švietimo problemos Rytų Lietuvoje turi sulaukti specialaus dėmesio", - antradienį žurnalistams sakė G.Songaila.
Jo pozicijai pritarė ir Šalčininkų rajono meras Zdzislavas Palevičius, pabrėžęs, kad rajono švietimo įstaigose vaikai mokosi trimis kalbomis - lietuvių, lenkų ir rusų. "Aišku, kad negali būti taikomi tokie pat kriterijai, kaip kitur", - sakė jis.
Anot mero, pirmiausia reikėtų leisti šio krašto mokyklose steigti mažesnes klases nei dabar numatyta įstatymuose. Kelioms rajono mažesnės mokyklos yra kilęs pavojus netekti vidurinės mokyklos statuso.
Ši grėsmė ypač aktuali lietuvišką Dieveniškių "Ryto" ir lenkišką Adomo Mickevičiaus vidurines mokyklas lankantiems dešimtokams.
Anot šių mokyklų vadovių, nuo rugsėjo 1-osios greičiausiai nei lietuviškoje, nei lenkiškoje mokyklose nepavyks sukomplektuoti vienuoliktų klasių. Mat mažiausiai vienuoliktų klasėje turi būti 15, o, pavyzdžiui, "Ryto" vidurinėje mokykloje tėra 14 dešimtokų. Artimiausia vidurinė mokykla - maždaug už 30 kilometrų, kai kuriems mokiniams toliau nei už 40 kilometrų.
Tuo metu šios mokyklos dalijasi vienu mokykliniu autobusu.
Pasak "Ryto" vidurinės mokyklos direktorės pavaduotojos ugdymui Reginos Barsulienės, Dieveniškėse palikus tik pagrindinę mokyklą, nemaža daliai mokinių būtų per brangu važiuoti į Šalčininkus ar apsistoti ten bendrabutyje.
"Jeigu bus progimnazijos, mūsų vaikai liks kaime, tikrai daugiau vaikų neįgis vidurinio išsilavinimo, jie tikrai liks namie", - prognozavo pedagogė. Ji pabrėžė, kad didžiausia dabartinė jų problema - nežinojimas, kokį statusą turės mokykla.
"Palikite tas klases, dirbtinai neardykite. Reikia baigti tą skaičių politiką", - sakė Seimo narė Aušrinė Marija Pavilionienė, netiesiogiai kreipdamasi į švietimo ir mokslo viceministrą Vaidą Bacį.
Šis savo ruožtu siūlė viena šalia kitos įsikūrusioms lietuviškai, lenkiškai ir profesinei mokykloms bendradarbiauti. "Žinoma, atstumas iki vidurinės mokyklos yra svarus kriterijus", - pridūrė viceministras.
ŠMKK pirmininkas Valentinas Stundys teigė, kad savo akimis pamačius situaciją, bus rengiamas bendras posėdis su Švietimo ir mokslo ministerijos specialistais ir ieškoma išeičių priimant naują Švietimo įstatymo redakciją.
"Dieveniškių pavyzdys yra tipiškas pavyzdys, kaip sistema viduje nesuderinta. Turime vos vos gyvenančią Verslo ir technologijos mokyklą ir dvi po pusantro šimto mokinių vidurines mokyklas. Vykdant tinklo pertvarką, toms mokykloms kyla išlikimo klausimas", - pripažino komiteto pirmininkas.
Faktą, kad dvi mokyklos dalijasi vienu mokykliniu autobusu, jis pavadino keistu.
"Švietimo sistema turi būti tokia ir taip sutvarkyta, kad sudarytų vienodas sąlygas visiems vaikams įgyti kokybišką išsilavinimą, o tautinių mažumų regionuose padėtų išsaugoti tautinę tapatybę ir kultūrinį savitumą", - tvirtino jis.
Anot V.Stundžio, po išvažiuojamojo komiteto posėdžio turėtų būti aiškiau ir tai, kaip spręsti ugdymo įstaigų, dabar priklausančių apskrities viršininko administracijai, pavaldumą.
"Nuo liepos 1 dienos dingsta apskritys ir jų funkcijas turės kas nors perimti. Dažnu atveju perims Švietimo ir mokslo ministerija, atskirais atvejais gali kilti problemų. Po šios kelionės sėsime prie stalo su ministerija ir imsime atskirus individualius atvejus", - teigė V.Stundys.
Jis pabrėžė, kad švietimo sistema turi padėti tautinių mažumų atstovams integruotis į Lietuvos visuomenę.
"Jeigu kuriame kokius nors anklavus, padarome atribojimus kartais net dirbtiniais būdais, iš principo skatiname visuomenę dezintegracijai, tas kraštas patiria kultūrines netektis, - sakė jis. - Čia nereikia politikuoti, čia reikia mąstyti vaiko, šeimos naudos prasme. Jeigu vaikas neįgyja kokybiško išsilavinimo, vadinasi, jis negali konkuruoti su kitais abiturientais įsigyjant aukštąjį išsilavinimą."
ŠMKK pirmininkas neslėpė, kad savivalda Rytų Lietuvoje dar ne iki galo sugeba užtikrinti visiems vienodas švietimo paslaugas.
"Ne paslaptis, kad esama spaudimo, kad kuo daugiau vaikų eitų ne į lietuviškai, o į kitomis kalbomis dėstomas mokyklas", - pavojų įžvelgė ir G.Songaila.
Tuo metu Šalčininkų rajono meras pareiškė, kad visos rajono švietimo įstaigos turėtų būti perduotos savivaldybei.
"Mūsų nuomonė buvo išsakyta, kad tos mokyklos turi būti perduotos savivaldybės žinion, bet čia gal politinis sprendimas", - svarstė jis.
2007 metų duomenimis, Šalčininkų rajone gyveno 38664 žmonės. 79,5 proc. gyventojų yra lenkų tautybės, 10,4 proc. - lietuvių, 5 proc. - rusų, 2,9 proc. - baltarusių, 1,2 proc. - kitų tautybių.