Statistikos departamento duomenimis, 2008-2009 m. šalies universitetų bakalauro studijose studijavo 67 094 moterys ir 47 434 vyrai – moterys sudarė 58 proc. studentų skaičiaus. Magistrantūroje šie skirtumai vyrų nenaudai buvo dar didesni – 19 470 moterų teko 10 909 vyrai. Taip magistrantų vyrų tebuvo 35,9 proc.
Pasak G. Navaičio, prieš 8 metus atlikta reprezentatyvi lietuviškų mokyklų abiturientų apklausa parodė, kad tik 1 proc. abiturientų vyrų sutiktų vesti aukštesnio išsilavinimo negu jie moterį. Tik 1 proc. merginų nurodė, kad sutiktų tekėti už žemesnį išsilavinimą nei jos turinčio vyro.
„Jei sudėsime skaičius, trečdalis moterų su aukštuoju išsilavinimu negalės rasti tokio pat išsilavinimo vyro - jų tiesiog nėra. Ji turės tekėti už žemesnio išsilavinimo vyro. Suprantama, nuostatas galima keisti, tačiau tai nėra taip jau lengva“, - DELFI kalbėjo psichologas, šiuo metu Seimo narys G. Navaitis.
„Yra naudotina sąvoka „pozityvi diskriminacija“, kada, pavyzdžiui, JAV, užtikrina tam tikrą vietų skaičių universitetuose kitos rasės žmonėms. Politikoje nuolat kalbama, kad turėtų būti privaloma dalis rinkimų sąrašuose moterims. Aš manau, kad tai ypač turėtų būti diegiama aukštosiose mokyklose – sudaromos vyrams geresnės sąlygos, kad jie proporcingai galėtų su moterimis įgyti išsilavinimą“, - teigė socialinių mokslų daktaras.
Klausiamas, ar taip nebūtų pažeidžiamos lygios galimybės, specialistas atremia, kad tai pamirštama kalbant apie politiką – rekomenduojama sudaryti galimybes moterims užimti vietas sąrašuose.
L.Kreivytė: juk vyrams neuždrausta siekti aukštojo mokslo
„O ar moters vienintelis tikslas – ištekėti?“, - retoriškai klausia Vilniaus universiteto Lyčių studijų centro dėstytoja Laima Kreivytė. Pasak L. Kreivytės, žmonių negalima vertinti tik pagal tai, ar jie paskui galės sukurti šeimą, ar ne – svarbu, kad žmonės duotų visuomenei tai, ką moka geriausiai, išnaudotų savo gabumus.
„Manau, kad tie procesai reguliuojasi. Jeigu bus daugiau išsilavinusių moterų, tai vyrai, norintys su jomis bendrauti, irgi sieks išsilavinimo, kaip moterys siekia išsilavinimo norėdamos dirbti rimtesnius darbus, daugiau gyvenime pasiekti“, - kalbėjo L. Kreivytė.
Vyrų ir moterų skaičiaus skirtumą universitetuose pašnekovė vertina kaip šiuolaikinės visuomenės raidos etapo dėsningumą, kai vis daugiau moterų siekia profesinės karjeros, ir teigia nemananti, kad reikėtų imtis kokių nors priemonių ir bandyti dirbtinai atstatyti pusiausvyrą.
„Juk vyrams neuždrausta siekti aukštojo mokslo, kaip dar prieš šimtmetį buvo uždrausta moterims. Kodėl vienai lyčiai reiktų suteikti išskirtines sąlygas? Tokias pastangas vertinčiau kaip diskriminaciją ir norą grąžinti moteris į privačią sferą ir apriboti jos galimybes. Gal vyrai patys renkasi verslą, o ne mokslą? Kas iš to, jei vyras ar moteris baigia mokslus, o paskui tik daržus ravi ar vaikus augina? Gal tas žmogus gali knygą parašyti ar meno kūrinį sukurti“, - kalbėjo L. Kreivytė.
G.Navaitis aiškina, kad, pagal apklausas, per 90 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad sėkmingas asmeninis gyvenimas – darni šeima ir vaikai.
„Todėl šiuo klausimu ir diskutuoti nėra kaip – taip mano ir vyrai, ir moterys. Suprantama, galima be daug ko apsieiti – ar visiems būtinas butas? Galima ir žeminėje gyventi, ir pačiam užsiauginti ko nors laukuose. Ar visiems būtini batai? Galima patiems vyžas nusipinti. Su skaičiais nėra kaip diskutuoti“, - ironizavo psichologas.
Išsilavinusių vyrų pritrūksta ir JAV
Panašūs klausimai keliami ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Kaip praneša nytimes.com, pagal neseniai paskelbtą JAV švietimo tarybos ataskaitą, nuo maždaug 2000 m. moterys sudaro apie 57 proc. į JAV koledžus priimamų studentų.
Pasak ataskaitos rengėjų, taip yra dėl kelių priežasčių: dažniausiai moterys turi geresnius pažymius, neproporcingai daug vyrų yra pašalinama iš universitetų, daugiau moterų yra tarp vyresnių, mažesnes pajamas turinčių, afroamerikiečių ir ispanų kilmės studentų.
Pasak nytimes.com, šis reiškinys jau seniai yra akademinio tyrimo objektas. „Mūsų koledžų miesteliuose, kuriuose yra daug daugiau moterų negu vyrų, vyrai gali kontroliuoti seksualinių ir romantiškų santykių intensyvumą“, - teigia Filadelfijoje įsikūrusio La Salle universiteto sociologė Kathleen A. Bogle. Savo knygoje apie seksą, pasimatymus ir santykius universitetuose ji rašo, kad „Moterys nenori būti vienišos, todėl jos varžosi dėl vyrų nustatytomis sąlygomis“.
„Tai nulemia daugiau atsitiktinių ryšių, kurie nevirsta rimtesniais romantiškais santykiais. Kadangi koledžo moterys teigia, kad nori „kažko daugiau“, nei atsitiktinių ryšių, galiausiai moterys pralaimi“, - rašoma knygoje.
„Universitetuose, kuriuose yra lyčių disbalansas, moterys moka socialinę kainą už sėkmę iki tokio lygio, kad tampa vyrų aukomis būtent dėl to, kad jos juos pralenkė“, - teigia Džordžijos universiteto psichologijos profesorius W. Keith Campbellas. Tokiu būdu kai kurie koledžai esą primena pensininkų bendruomenes, kurioje neretai moterys supranta, kad apdovanojimas už tai, kad pergyveno savo vyrus, yra varžymasis su kitomis našlėmis dėl kelių išlikusių viengungių dėmesio.
Pasak W. Keith Campbello, kada vyrai turi kiekybinę persvarą savo naudai, jie kuria savo santykių idealą: daugiau partnerių, daugiau sekso. Taip ko nori negaunantis vyras gali greitai rinktis kitą moterį.