Konservatoriai yra pasiūlę, kad Lietuvos pilietybė būtų suteikiama ir Europos Sąjungos ar NATO narės pasą gavusiems šių laikų išeiviams ir gretimose šalyse pasienyje gyvenantiems lietuviams. Prezidentūra savo ruožtu siūlo leisti dvigubą pilietybę tik tiems žmonėms, kurie pasitraukė iš Lietuvos iki Nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonims, taip pat vėlesnių išeivių vaikams.
„Man patiktų, kad mūsų valstybė naudotųsi Lenkijos principu. Kiekvienas žinome, kad esame Lietuvos pilietis ir turbūt ne iš gero gyvenimo kitos valstybės pilietybę įgyjame“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė S. Šedbaras.
Jo žodžiais, Lenkija „toleruoja dvigubą pilietybę įdomiu būdu“: tarytum leidžiama turėti tik Lenkijos pilietybę, bet jei žmogus gauna ir kitos šalies pasą, valstybė „nutylėjimo būdu toleruoja ir nedaro didelės problemos, negirdi ar apsimeta, kad nežino“.
Parlamentaras siūlė neatimti pasų iš žmonių, kurie yra Lietuvos patriotai ir nori būti piliečiais. „Esu už liberalesnę tvarką. Esame didi tauta, kiekvienas žmogus brangus ir turi būti glaudžiamas po valstybės sparnu, turi sulaukti paramos čia ar kitur“, – kalbėjo S. Šedbaras ir citavo Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkę: esą jei šioje šalyje gyvenantys išeiviai negalės pretenduoti į dvigubą pilietybę, šiemetė kalėdinė dovana iš jų bus paskutinė.
Anot komiteto vadovo, Europos valstybėse šiuo klausimu taikoma įvairi praktika. Dalis valstybių dvigubą pilietybę draudžia su retomis išimtimis. Tokios nuostatos galioja ne tik Lietuvoje, bet ir Austrijoje, Čekijoje, Danijoje, Estijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje.
Latvijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje ir Vokietijoje dviguba pilietybė iš esmės leidžiama, bet ji nėra dažnas dalykas. Tuo metu Malta, Suomija, Šveicarija leidžiama turėti du pasus su retais apribojimais.
Seime – du siūlymai dėl dvigubos pilietybės
Parlamentaro žodžiais, dėl dvigubos pilietybės reikia politinio apsisprendimo. Ketvirtadienį Seime vykusios diskusijos dalyviai kėlė klausimus, ar pilietybė gali būti prigimtinis dalykas, ar gali būti lengvai atimama gavus kitos šalies pasą, kaip traktuoti pilietybės nulemtą ryšį su valstybe, pavyzdžiui, karinę tarnybą.
„Referendumas būtų įmanomas, jei dabar pradėtume jam rengtis“, – pažymėjo S. Šedbaras. Jis priminė, kad kitąmet vyks savivaldybių rinkimai, – kartu su jais būtų galima surengti referendumą. „Žmonėms aktualu ir referendumas įvyktų. Yra daug šeimų, kurios susidūrė ar susiduria su emigracija. Joms būtų aktualu pareikšti valią“, – svarstė parlamentaras.
Pagal Konstitucijos 12 straipsnį, „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis". Diskusijos dėl dvigubos pilietybės kilo Konstituciniam Teismui išaiškinus, kad nuostata „atskiri atvejai“ reiškia, jog įstatymu gali būti nustatyti tik labai reti, išimtiniai atvejai, kai įgyjant kitos valstybės pilietybę išsaugoma ir Lietuvos pilietybė.
Pilietybės įstatymas leidžia turėti du pasus asmenims, kurie iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos piliečiai ir buvo ištremti ar pasitraukė 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacijų metu. Tas pats galioja jų vaikams, vaikaičiams bei provaikaičiams. Lietuvos pilietybę gali gauti emigrantų vaikai, gimstantys užsienyje ir automatiškai tampantys atitinkamos šalies (Airijos, JAV ir pan.) piliečiais, bei kai kurie kiti asmenys.
Pernai rudenį Seimo nariai Paulius Saudargas ir Gintaras Songaila pasiūlė įteisinti dvigubą pilietybę lietuvių kilmės emigrantams, jau po Nepriklausomybę atkūrimo išvykusiems į ES ar NATO šalį, taip pat tiems, kurie gyvena Lietuvos kaimynėse. Bet sovietmečiu emigravusiems žmonėms parlamentarai siūlo palikti lietuvišką pasą tik jei jie yra lietuvių kilmės. Tokias pataisas jie pasiūlė prezidento Valdo Adamkaus pateiktam Pilietybės įstatymo projektui.
Pagal šį projektą, dviguba pilietybė būtų leidžiama tik iš Lietuvos pasitraukusiems iki Nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonims, o pasitraukusieji po 1990-ųjų dvigubos pilietybės negautų, ji galėtų būti suteikiama tik užsienyje gimusiems jų vaikams. Šie žmonės pasą galėtų išsaugoti nebent ypatingais atvejais, pavyzdžiui, susituokę su kitos valstybės piliečiu ir taip pagal tos šalies įstatymus įgiję antrą pilietybę.
Kadangi neaišku, ar dvigubos pilietybės įteisinimas nesikirstų su Konstitucija, komitetas žada kartu su pakeistu projektu teikti ir Seimo nutarimo projektą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.