„Buvo skambinama iš kitų šalių dėl rektoriaus pozicijos, bet daugiau paraiškų neatėjo. Matyt, tie, kurie žino universitetą, jo pasiekimus, pasvėrė savo galimybes. Taryboje atstovauju visuomenei, žinodamas universiteto veiklą galiu pasakyti, kad tai labai sudėtingas ir atsakingas postas, reikalavimai aukšti, todėl neturint praktikos pakankamai sunku tokį mechanizmą ir instituciją valdyti. Drįsčiau teigti, kad tai gali daryti tik tas žmogus, kuris universitetą žino, su juo susipažinęs“, - DELFI sakė MRU tarybos pirmininkas, koncerno „Achemos grupė“ komercijos direktorius Rimas Varkulevičius.
MRU taps pirmuoju universitetu, rektorių rinksiančiu pagal aukštojo mokslo reformos principus įtvirtinusį Mokslo ir studijų įstatymą. Pagal naująją tvarką rektorių renka nebe universiteto Senatas, o išorinė universiteto taryba, sudaryta iš švietimo ir mokslo ministro bei akademinės bendruomenės paskirtų narių.
Tarybos posėdis, kuriame bus renkamas rektorius, bus paskelbtas per dvi savaites. Kad rektorius būtų išrinktas, už jį turi balsuoti trys penktadaliai iš 9 tarybos narių. MRU tarybai priklauso universiteto bendruomenės deleguoti MRU studentų atstovybės narys Vytautas Vilys, Ekonomikos ir finansų valdymo fakulteto Ekonomikos katedros vedėjas Algis Dobravolskas, Teisės fakulteto Konstitucinės teisės katedros profesorius Juozas Žilys, Teisės fakulteto dekanas Egidijus Jarašiūnas.
Bendru MRU senato ir švietimo ir mokslo ministro sutarimu tarybos nare tapo Pasaulio universitetų asociacijos generalinė sekretorė Eva Egron-Polak. Švietimo ir mokslo ministras į tarybą delegavo Vilniaus miesto savivaldybės Finansų valdymo ir apskaitos departamento direktorių Edmundą Kačkų, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narį Stasį Stačioką, Lietuvos notarų rūmų prezidentą Marių Stračkaitį, koncerno „Achemos grupė“ komercijos direktorių R. Varkulevičių.
Aukštosios mokyklos taryba numato strateginius tikslus, renka rektorių, užtikrina atskaitingumą ir ryšį su visuomene bei steigėjais.
MRU tapo pirmuoju šalyje, skelbusiu viešą tarptautinį konkursą rektoriaus pareigoms eiti. Kandidatui į MRU rektoriaus pareigas keltas uždavinys turėti mokslo laipsnį, pedagoginės ir vadybinės patirties. Be įvairių dokumentų, kandidatai turėjo pateikti motyvacinį laišką ir penkerių metų programos rektoriaus pareigose koncepciją.
DELFI primena, kad A. Pumputis MRU vadovauja nuo 2004 m. Šiai aukštajai mokyklai, tik kitais pavadinimais, jis vadovauja nuo 1990 m., kada įsteigus Lietuvos policijos akademiją, paskirtas jos viršininku, o 1991 m. išrinktas rektoriumi. 1998 m. policijos akademijai tapus Lietuvos teisės akademija, A. Pumputis buvo išrinktas jos rektoriumi, o 2003 m. aukštąją mokyklą pervadinus Lietuvos teisės universitetu, A. Pumputis vėl tapo rektoriumi. 2004 m. aukštoji mokykla vėl keitė savo vardą ir A. Pumputis išrinktas Mykolo Romerio universiteto rektoriumi.
A Pumpučio kadencija baigėsi rudenį, tačiau naujo rektoriaus rinkimai neturi nieko bendra su kadencijos pabaiga: rektorius turi būti išrinktas pagal naująjį universiteto statutą.
Pagal įstatymą tas pats asmuo tos pačios aukštosios mokyklos rektoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip 2 kadencijoms iš eilės.
Naujų rektorių teks dairytis ir kitiems universitetams, mat pagal Mokslo ir studijų įstatymą, iki 2011 m. gruodžio 31 d. aukštosios mokyklos iš biudžetinių įstaigų turėtų persitvarkyti į viešąsias, patvirtinti naują statutą, suformuoti pagrindinį valdymo organą – tarybą. Dar liepą Seimas patvirtino naują MRU statutą, universitetas iš biudžetinės įstaigos persitvarkė į viešąją.