„Nenorėčiau tikėti, kad kur nors Lietuvoje, pavyzdžiui, Kražiuose, vaikai gauna blogesnį išsilavinimą negu didmiesčiuose. Yra tik nedideli svyravimai“, - DELFI sakė V. Būdienė.
Didesne problema prezidentės patarėja mato didelius skirtumus tarp geriausių moksleivių ir besimokančių prasčiau. „Didelis rezultatų išsibarstymas – didelė Lietuvos švietimo problema. Pavyzdžiui, Suomijoje ar Vokietijoje atotrūkis tarp geriausių rezultatų, pasiekimų ir prasčiausių – žymiai mažesnis“, - kalbėjo V. Būdienė.
Tai, pasak jos, gali būti susiję su socialine ekonomine šeimų padėtimi. „Ne paslaptis, kad mažesnėse vietovėse socioekonominė šeimų padėtis silpnesnė. Jau seniai įrodyta, kad nuo mamos išsilavinimo, o tėvo atlyginimo labai smarkiai priklauso ir mokymosi rezultatai. Jie priklauso ir nuo rūpesčio vaikais, ir pagalbos vaikui mokantis“, - sakė V. Būdienė.
Pasak V. Būdienės, mokykla yra socialinis liftas - ji gali ir turi išlyginti mokymosi skirtumus, galinčius atsirasti dėl skirtingos socioekonominės vaikų padėties.
Šalies vadovės patarėjos teigimu, pagalba mokiniui gali būti labai paprasta – mokslininkų rodyta, kad kartu su vaiku nuo mažens skaitant knygą, vaiko mokymosi rezultatai bus geresni. „Kuo socialiai ir ekonomiškai šeima stipresnė, tuo labiau rūpinasi vaikais, daugiau su jais kalbasi, daugiau skiria laiko. Tėvai, kurie to nežino ir nedaro, galėtų tą daryti ir vaikų mokymosi rezultatai pakiltų. Norint pagerinti vaikų išsilavinimą, reikia labai nedaug“, - įsitikinusi V. Būdienė.
Jos teigimu, nuo socioekonominės padėties ir nuo gyvenamosios vietos priklausančius mokinių pasiekimų skirtumus rodo nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai ir tarptautiniai TIMSS, PISA tyrimai.
Gyvenantys toliau nuo didmiesčio negali išplėtoti visų galimybių
„Mes neturime šiuo klausimu atliktų tyrimų. Visi galime savo nuomonę reikšti, bet kol valstybė neskirs pinigų ir tyrimams apie įvairius švietimo klausimus, mes į tokį klausimą pilnai negalėsime atsakyti. Tačiau man atrodo, kad atskirtis, ko gero, yra. Visa bėda – kad daug kitų, didesnių su švietimu susijusių problemų, tad į tą sritį nesigilinta kiek reikėtų“, - paklausta apie švietimo skirtumus regionuose, sakė Lietuvos švietimo tarybos pirmininko pavaduotoja E. Sakadolskienė.
Tačiau, E. Sakadolskienės manymu, ir be tyrimų matyti, kad atokiau nuo didžiųjų miestų gyvenantis vaikas negali išplėtoti visų savo galimybių, vaikai iš kaimo neįstoja į geresnius universitetus.
Pašnekovė primena mokyklų tinklo optimizavimą. „Iš vienos pusės, galima ginčytis, kad kaimo mokykla palaiko kaimą, bendruomenę, tačiau, iš kitos pusės, kai keturiose klasėse 7 vaikai ir vienas mokytojas – jau logika diktuoja, kad negali būti gerai“, - kalbėjo E. Sakadolskienė. Ji palaiko idėjas, kad gabesniems mokytojams, kurie sutiktų keletą metų padirbėtų ne didmiestyje, reikėtų mokėti stipendijas.
E.Sakadolskienės teigimu, vaikų sėkmę mokykloje lemia du faktoriai. Pirmas – išorinis – tėvų socioekonominė padėtis ir išsilavinimas. Kitas faktorius – mokytojo kokybė. „Ne biudžetai, ne direktorius, ne mokyklos pastatas, o geras mokytojas. Gali būti puikiausias pastatas su puikiausiu biudžetu ir geriausiais vadovėliais, tačiau jei bus prastas mokytojas, viskas vėjais nueis“, - teigė ji.
Švietimo specialistės nuomone, tėvų socioekonominę padėtį galime paveikti labai mažai, tačiau valstybė gali daryti įtaką pedagogų kokybei. „Labai sveikinu iniciatyvą mokytojų priimti mažiau, bet jiems skirti didesnį finansavimą. Pagaliau suvokta, kad jei šito nesutvarkysime ir į pedagogiką nepradės eiti gabūs žmonės - nieko nebus“, – sakė E. Sakadolskienė.