Atsako Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Mindaugas Rimkus
Ikiteisminio tyrimo nutraukimas visuomenėje kartais būna vertinamas neigiamai, apie nutrauktą tyrimą galvojama kaip apie ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų ar prokurorų darbo broką, manoma, jog teisėsaugos institucijos nesugebėjo atskleisti nusikalstamos veikos.
Tačiau toks manymas yra klaidingas, kadangi daugeliu atveju būna priešingai, t.y. įvykis išsamiai ištiriamas, nustatomos įvykio aplinkybės, kurioms esant įstatymas suteikia galimybę nutraukti ikiteisminį tyrimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo, šiuo atveju Baudžiamojo proceso kodekso, paskirtis įpareigoja tiek prokurorą, tiek kitas teisėsaugos ir teismines institucijas, kurios gina žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, tinkamai pritaikyti įstatymą tam, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų ne tik teisingai nubaustas, bet ir užtikrinti tai, kad niekas nekaltas nebūtų nuteistas.
Ikiteisminio tyrimo nutraukimas yra viena iš galimų ikiteisminio tyrimo stadijų – proceso užbaigimo formų.
Baudžiamojo proceso kodekso 170 straipsnis numato išimtinę prokuroro kompetenciją priimti sprendimą – nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai to padaryti negali.
Tačiau kai kuriais atvejais prokuroro priimtą nutarimą turi patvirtinti ikiteisminio tyrimo teisėjas, o jei toks patvirtinimas negaunamas, prokuroro nutarimas neįsigalioja ir nesukelia jokių teisinių pasekmių. Dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės įstatymas (Baudžiamojo proceso kodekso 215 str.) numato galimybę ikiteisminį tyrimą nutraukti ir ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnyje numatytas aiškus ir išbaigtas ikiteisminio tyrimo nutraukimo sąrašas, t.y. konkretūs atvejai ir pagrindai, kada prokuroras gali priimti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.
Minėto straipsnio 1 punkte numatyta, kad ikiteisminis tyrimas gali būti nutrauktas, kai ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnyje numatytos aplinkybės.
Pirma tokių aplinkybių, kuriai esant tyrimas turi būti nutrauktas, yra tuomet, kai paaiškėja, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (pvz., pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės, tačiau tyrimo metu nustatoma, kad pagrobto turto vertė nesiekė įstatyme numatytos ribos, reikalingos baudžiamajai atsakomybei kilti, todėl tokiu atveju, nesant šią veiką kvalifikuojančių požymių (pvz., įsibrovimo į patalpą ar kt.), ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, o asmens, kuris įvykdė šią veiką, nubaudimo klausimas sprendžiamas administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta tvarka).
Ikiteisminis tyrimas taip pat turi būti nutrauktas tuo atveju, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, kurie įvardinti Baudžiamojo kodekso 95 straipsnyje.
Tačiau pastebėtina, kad senaties terminai taikomi tik tuomet, kai asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja ir atsinaujina nuo tos dienos, kurią asmuo sulaikomas, arba, kurią jis pats atvyksta ir prisipažįsta padaręs nusikaltimą. Kai kuriems įstatyme numatytiems nusikaltimams, tokiems kaip genocidas, agresija, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymas ir kt. senatis nėra taikoma.
Ikiteisminis tyrimas turi būti nutraukiamas, jeigu nusikalstamą veiką padarė asmuo, pagal tarptautinės teisės normas turintis imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos arba nėra kompetentingos institucijos leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenį, kai šis leidimas pagal įstatymus būtinas (pvz., nusikalstamą veiką padarė diplomatinį neliečiamumą turintis asmuo).
Paminėtinas ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindas, kai paaiškėja, kad nusikalstamą veiką padarė asmuo, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus.
Pagal mūsų šalies įstatymus už padarytą nusikalstamą veiką atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję šešiolika metų, o už kai kuriuos nusikaltimus, įvardintus Baudžiamojo kodekso 13 str. 2 d. (nužudymas, sunkus sveikatos sutrikdymas, išžaginimas ir kt.) asmuo atsako ir nuo keturiolikos metų.
Taip pat įstatyme numatytas ikiteisminio tyrimo nutraukimo būdas, kai nukentėjusysis susitaiko su asmeniu, kaltinamu dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka (Baudžiamojo kodekso 407 straipsnis); tyrimas nutraukiamas, jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, arba prokuroro reikalavimą (tokios veikos yra įvardintos Baudžiamojo proceso kodekso 167 str. 1 d.); tyrimas nutraukiamas mirus asmeniui, dėl kurio jis buvo atliekamas, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių; taip pat asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu.
Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio pagrindu ikiteisminį tyrimą nutraukti taip pat galima, kai nustatomos Baudžiamojo kodekso V skyriuje numatytos baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės (pvz., būtinoji gintis; būtinasis reikalingumas; asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymas; profesinių pareigų vykdymas; teisėsaugos institucijų užduoties vykdymas; įsakymo vykdymas; pateisinama profesinė ar ūkinė rizika; mokslinis eksperimentas).
Jeigu aplinkybės, kurioms esant baudžiamasis procesas negalimas, sužinomos iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo (pvz., nusikaltimo vietoje sulaikomas asmuo ir iš karto yra aišku, kad asmuo dar neturi amžiaus, nuo kurio jis gali atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus), ikiteisminis tyrimas iš viso neturėtų būti pradedamas. Tokiu atveju turėtų būti priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Be minėtų Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnyje numatytų atvejų prokuroras ikiteisminį tyrimą gali nutraukti, kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Šiuo atveju, nutraukus ikiteisminį tyrimą, dažniausiai proceso šalims kyla įvairių klausimų.
Ikiteisminio tyrimo nutraukimas iš esmės šiuo pagrindu susijęs su tyrimo metu surinktų įrodymų, duomenų vertinimu, kadangi prokuroras, tik įsitikinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, gali priimti sprendimą tyrimą baigti ir bylą perduoti teismui.
Ikiteisminio tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, prokuroras negali bylos perduoti į teismą ir privalo ikiteisminį tyrimą nutraukti.
Baudžiamojo proceso kodekso 212 str. 2 p. pagrindu ikiteisminis tyrimas gali būti nutraukiamas tik pasinaudojus visomis galimybėmis surinkti reikšmingus tyrimui duomenis.
Šiuo atveju būtina priminti proceso šalims, ypač nukentėjusiesiems, kad jie turėtų būti aktyvūs procese, nepamirštų savo teisių (teisė teikti įrodymus, teisė teikti prašymus) ir jomis naudotųsi.
Tuomet atsirastų didesnė tikimybė, kad ikiteisminis tyrimas nebus nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo.
Įstatyme numatyta ir kitų pagrindų, kuriais remiantis galima nutraukti ikiteisminį tyrimą (pvz., kai asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi, nusikalstama veika yra mažareikšmė, kai įtariamasis padeda atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikalstamas veikas ir t. t.)
Nutraukiant ikiteisminį tyrimą svarbiausia tai, kad ikiteisminis tyrimas bet kokiu atveju gali būti nutraukiamas tik tuomet, kai yra kruopščiai ištiriamos visos reikšmingos aplinkybės ir įsitikinama, kad egzistuoja pagrindai, kuriems esant galima ir būtina nutraukti ikiteisminį tyrimą.
Proceso dalyviams svarbu žinoti, kad prokuroro priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nėra galutinis. Jeigu proceso dalyviai nesutinka su tokiu prokuroro priimtu nutarimu, jie šį sprendimą visada galį apskųsti aukštesniajam prokurorui, o pastarojo priimtą sprendimą – teismui.