Vakar vykusiame V Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) suvažiavime įtakingiausios asocijuotosios verslo struktūros prezidentu trečiajai ketverių metų kadencijai išrinktas B.Lubys.
LPK vakar priėmė kelis dokumentus, juose išsakė savo poziciją dėl permainų, kurių siekia, ir vertybių, kurias gina, dėl kriminalinio pasaulio agresijos, dėl technologijų plėtros, dėl Lietuvos pramonės konkurencingumo integruojantis į Europos Sąjungą. "Reikia nagrinėti partijų priešrinkimines programas. Reikia, kad asmenybės gerbtų save ir žinotų, jog iš jų bus pareikalauta tesėti pažadus", - suvažiavime konstatavo LPK prezidentas B.Lubys.
Pramonininkų atstovų teigimu, įvertinus prieš ketverius metus sudarytas ekonomikos raidos prognozes, galima teigti, kad ūkio augimo tempai nerealizuoti, nors starto pozicijos buvo teigiamos. Daugiausia nerimo dabar pramonininkams kelia deklaruojama artėjanti mokesčių reforma, monetarinė politika, teisės aktų, susijusių su darbo santykiais, priėmimas, lietuviško kapitalo ignoravimas privatizuojant valstybei priklausančius objektus.
"Deja, mūsų teisės nėra prilygintos užsieniečių teisėms. Turime teisę balsuoti, turėti lietuvišką pasą, bet ekonominės teisės mums nesuteiktos", - sakė LPK prezidentas B.Lubys, ironizuodamas, kad reikia mokytis "daryti biznį iš "Mažeikių naftos" investuotojo amerikiečių koncerno "Williams International", mat Vyriausybė dengia jų skolas ir skiria milijoninius kreditus.
Pasak B.Lubio, į stambius objektus lietuviams galima ateiti tik apgaule. Kaip prasto privatizavimo pavyzdį jis minėjo Klaipėdos "Vakarų laivų remonto" įmonę, kurioje pasikeitė jau kelintas šeimininkas, tačiau įmonė artėja prie kritinės situacijos.
"Privatizuojant "Lietuvos dujas" vėl nuspręsta, kad Vakarų investuotojui bus skirta 34 proc. akcijų. Gal duokite tokią pačią teisę ir Lietuvos kapitalui? Prieš ketverius metus turėjome palikimą - sovietinį sindromą, tačiau dabar to nebėra, mūsų vadyba yra ne blogesnė nei kitų šalių, o kartais ir geresnė", - sakė B.Lubys.
LPK prezidentas priminė, jog pagarba lietuviškam verslui buvo įrašyta į dabartinės valdančiosios daugumos rinkimų programas, tačiau valdžia linkusi tai pamiršti. LPK parėmė ir savo narės - Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" norą dalyvauti privatizuojant AB "Lietuvos jūrų laivininkystę" (LISCO) ir konstatavo, kad "Linava" galėtų "atsirasti kaip bendrovės akcininkė".
Premjeras Rolandas Paksas sakė pastebėjęs, kad LPK prezidento kalba buvo griežta, o jis iš kalbos supratęs, kad "visos valdžios blogos, yra ir labai blogos, ir Lietuvoje valdžia yra". Premjeras gyrė tik penkis mėnesius dirbančios Vyriausybės parengtą mokesčių koncepciją ir teigė, kad Lietuvoje vyksta nuoseklus privatizavimas.
Pasak R.Pakso, pagal "Lietuvos dujų" privatizavimo modelį valstybei lieka ne daugiau kaip 34 proc. bendrovės akcijų ir "niekas nedraudžia" lietuviškam kapitalui pretenduoti į dalį šių akcijų. "75 proc. akcijų paketo mes ketiname pasiūlyti investuotojui", - pranešė premjeras, o sulaukęs B.Lubio klausimo, kodėl Lietuvos investuotojas nėra įrašytas į programą, tarstelėjo "tvarka" ir kalbą nusuko LISCO privatizavimo link.
Finansų ministras Jonas Lionginas pramonininkams prižadėjo apsvarstyti galimybę nuo liepos 1 d. įvesti pelno mokesčio lengvatą eksportui ir teigė, kad pagal mokesčių koncepcijos nuostatas mokesčiai turėtų mažėti, tačiau biudžeto pajamos dėl to neturi nukentėti. Tačiau LPK atstovai teigia, kad reikia mažiau perskirstyti lėšas ir priversti geriau dirbti valstybės aparatą.
Ūkio ministras Eugenijus Gentvilas sakė pastebįs, kad "klausimas dėl kapitalo keliamas nuolat, aštriai ir pagrįstai". Ministro teigimu, užsienio kapitalas neturi turėti pirmenybės prieš vietinį kapitalą, tačiau "tai buvusios valdžios palikimas".
"Natūralu, kad tai piktina, ir atrodo, kad Vyriausybė ignoruoja lietuvišką kapitalą, tačiau nereikia eskaluoti teiginio, jog užsieniečiai nieko negali", - sakė E.Gentvilas, pasiūlęs prisiminti tokias prastos reputacijos lietuviškas grupes kaip EBSW, kurių veikla iki šiol kelia emocijų. Tačiau, ministro teigimu, ir vietos, ir užsienio investuotojams turėtų būti sudarytos vienodos sąlygos bandant įsigyti valstybei priklausančias įmones.