Prezidentas R. Paksas teigė, kad teismų sistema serga ir reikia ją gydyti. Tuo tarpu konservatorius Andrius Kubilius pasiūlė Aukščiausiojo Teismo pirmininkui Vytautui Greičiui prisiimti asmeninę atsakomybę už tai, kas įvyko, ir atsistatydinti.

Politiko manymu, kitu atveju nelieka nei vieno atsakingo už tai, kas įvyko. Aukščiausiojo Teismo pirmininkas V.Greičius nesutinka pasitraukti iš užimamų pareigų ir savo ruožtu pasiūlė politikams ne tuščiai kritikuoti, o siūlyti konstruktyvius dalykus, kurie padėtų spręsti teismų sistemos problemas.

Teisės tyrimais užsiimančio Teisės instituto atstovai taip pat teigia, kad pati blogiausia šio atvejo pasekmė būtų neapgalvoti sprendimai “ant karštųjų”, reaguojant į visuomenės nuomonę ar vaikantis populiarumo.

Aukščiausiojo Teismo pirmininko atsistatydinimas taip pat problemos neišspęstų, nes jis nėra atsakingas už tai, kas atsitiko ir kas dedasi teismų sistemoje, o AT neprižiūri teismų darbo. Anot vieno “Atgimimo” kalbinto teisininko, galbūt Teismų taryba iš dalies yra atsakinga už bendrąsias problemas, už sistemos veikimą, bet ne už tai, kad teisėjai neimtų kyšių. Tai jau teisėsaugos institucijų darbo objektas.

Teisės instituto direktorius Algimantas Čepas teigia, kad šiuo metu pernelyg sureikšminama teisėjų korupcija ir neįvertinamas Valstybės saugumo departamento bei Generalinės prokuratūros darbas. “Lietuvoje nebuvo daug sėkmingų tokio masto operacijų, tačiau kažkaip ši sėkmė lieka nepastebėta”, - teigė A.Čepas. Jo manymu, labai gerai, kad buvo paskelbti susikompromitavę teisėjai, bet tai nėra vien tik teismų sistemos problema.

Teisės instituto direktoriaus pavaduotojas Petras Ragauskas mano, kad į šį atvejį taip audringai sureaguota todėl, kad skandalų, į kuriuos būtų įsivėlę teisėjai, nebuvo tiek daug.

“Be to, mes kalbame ne apie atskirą pavienį, atsitiktinį dalyką, o apie organizuotą teisėjų veiklą. Remiantis paskelbta informacija, galima manyti, kad tie trys teismų pirmininkai veikė ne atskirai, o visi kartu ir jie stengėsi apimti jei ne visą Lietuvą, tai bent jau pasienio ruožus, kad efektyviai kontroliuotų procesą. Jie veikė vieningai, vienas kažkuris koordinavo veiksmus”, - teigė teisininkas.

Teisės instituto darbuotojai laikosi nuomonės, kad teismų sistemos problemų nereikia demonizuoti ir kažkaip išskirti. Specialistų teigimu, joje dirba tie patys žmonės iš mūsų visuomenės, todėl ir pasitaiko nesąžiningų bei korumpuotų teisėjų. Bet teisininkai sutiko, kad visiškai nevaržoma teismų sistemos autonomija nėra teigiamas dalykas.

P. Ragauskas teigia, kad nėra jokios veiksmingos teisėjų kontrolės formos, nes jos tokios net negali būti. “Jeigu teismus kontroliuotų Vyriausybė ar Seimas, tai būtų jau kišimasis į teismų darbą. Antra vertus, kai teismai visiškai nekontroliuojami, tai irgi blogai. Šiandien Lietuvoje tam tikra prasme iš teismo padaryta “šventa karvė”, - teigia teisininkas.

Jo manymu, tokios autonomijos, kokią turi šiandien teismai Lietuvoje, nereikalauja nei Konstitucija, nei tarptautinės konvencijos. P. Ragauskui pasirodė keista, kai teikdamas naujos Teismų įstatymo redakcijos projektą Seimui Prezidentas sutiko maksimaliai apriboti savo teisę skiriant teisėjus.

“Seimui pateiktame įstatymo projekte Teisėjų tarybos nuomonė buvo padaryta privaloma, nors pagal Konstituciją turėtų būti tik patariamoji. Patariamoji reiškia, kad esi įpareigotas gauti išvadą, bet nesi įpareigotas jos paisyti. Nors Prezidento iniciatyva būtų tik formalumas, jis nežino, kas tas Gudas ar Petraitis, bet bent jau galimybė būtų pareikšti nuomonę”, - mano Teisės instituto direktoriaus pavaduotojas.

Nors teisėjai labai dažnai politikų siūlymus linkę vertinti kaip kišimąsi į jų autonomiją, po šio skandalo tokių siūlymų - gana daug. Politikai atvirai diskutuoja, ar teisėjams nereikėtų pasitvirtinti Teisėjų etikos kodekso, kitaip efektyvinti savireguliacinį mechanizmą.

Teisininkų manymu, savireguliacija veikia tiek, kiek ji gali veikti Lietuvoje bet kurioje kitoje institucijoje. Ar tai būtų teismų sistema, ar žiniasklaida.

“Štai Teisėjų taryba priėmė sprendimą pašalinti iš teisėjų visus tris pirmininkus ir net nesusvyravo. Šiuo atveju griežta reakcija taip pat yra tam tikras ženklas, kad savireguliacija veikia. Ko reikia efektyviai vidinei kontrolei? Kad būtų kritinė masė žmonių, kuriai tokia veikla nepriimtina. Galbūt buvo tame būryje žmonių, kurie galvojo kitaip, bet dauguma žmonių manė, jog reikia teisėjus pašalinti ir buvo priimtas būtent toks sprendimas”, - mano P.Ragauskas.

Teisės instituto direktorius antrina, jog jeigu ne visur taip yra, ne visi teisėjai korumpuoti, vadinasi, savireguliacija veikia. O ar padėtų Teisėjų etikos kodeksas, specialistai abejoja. Jų manymu, ir taip visi žino, ko nereikia daryti, kas žemina teisėjo vardą ir kuo gali grėsti nusižengimai. “Kuo geriau dirbs visos teisėsaugos institucijos, kuo daugiau išaiškins panašių nusižengimų, tuo mažiau bus korupcijos”, - teigė A. Čepas.