Gimė 1533 09 27 Transilvanijos kunigaikščio Stepono Batoro ir Kotrynos Telegdi šeimoje. 1549 keletą mėnesių studijavo Italijoje, Padujos universitete. Buvo vedęs Oną Jogailaitę, su ja vaikų neturėjo.
Jaunystės metais Steponas Batoras kurį laiką buvo Habsburgų šalininkas, bet vėliau perėjo į Transilvanijos valdovo Jono Zapolijos pusę. Po jo mirties seimas 1571 Steponą Batorą išrinko Transilvanijos kunigaikščiu. 1574 iš Abiejų Tautų Respublikos pabėgus Henrikui Valua, Lenkijos bajorai tarpuvaldį nutraukė 1575 karaliumi paskelbę Oną Jogailaitę, o jai į vyrus pasiūlė Steponą Batorą. 1576 05 01 Vavelyje įvyko vestuvės ir karūnacija. Atskirai įsipareigojęs vykdyti Lietuvos DK atstovų iškeltas sąlygas, 1576 06 29 jis tapo ir Lietuvos dk. 1580 05 29 Vilniaus katedroje iš Žemaičių vyskupo Merkelio Giedraičio Batoras iškilmingai priėmė Grigaliaus XIII atsiųstą kalaviją kartu su kunigaikščio kepure. Buvo pakartota Lietuvos valdovų pakėlimo į sostą ceremonija.
Stepono Batoro valdymo dešimtmečiu Abiejų Tautų Respublika pasiekė savo galybės viršūnę. Tarp svarbiausių valdovo darbų – sėkmingai užbaigtas Livonijos karas. Užsitikrinęs valžios stabilumą ir reikiamas pajamas, pravedęs kariuomenės reformą, 1579 paskelbė karą Ivanui IV ir po kelių metų sėkmingai jį užbaigė. 1582 Zapolės Jame buvo sudarytos 10 metų paliaubos su Maskvos DK ir susigrąžintos karo metu priešo užimtos žemės.
Ne mažiau svarbūs atlikti darbai valstybės viduje. Būdamas stiprios monarcho valdžios šalininkas, griežtai baudė nusikaltusius majestotui. Lietuvoje mirties bausmės už Tėvynės ir valdovo išdavystę sulaukė didikas Grigas Astikas, Lenkijoje – Samuelis Zborovskis. Priežodžiu tapo jo posakis lenkų bajorams, reikalavusiems atsiskaityti už veiklą ir finansines išlaidas: „(...) Esu jūsų karalius. Ir nebūsiu nei molinis, nei popierinis. Aš noriu valdyti ir nė vienam neleisiu vedžioti manęs už nosies (...). Saugokite savo teises ir šalin nuo savivalės“.
Kartu Steponas Batoras padarė svarbių nuolaidų bajorijai – 1581 įsteigė Lietuvos Vyriausiąjį Tribunolą, perėmusį iš valdovo teismo apeliacines bylas. Pažymėtini karaliaus nuopelnai švietimui ir kultūrai. 1579 jis išdavė Vilniaus akademijos atidarymo privilegiją. Taip pat parėmė jėzuitų kolegijų įkūrimą Polocke (1579), Rygoje (1581) ir Tartu (1583). Jo dėka ypatingai suklestėjo Gardinas, tapęs valdovo rezidencija.
Stepono Batoro nuopelnus valstybei ir visuomenei taikliai apibūdino amžininkas Martynas Kromeris: „Šventykloje – daugiau nei kunigas/ Valstybėje – daugiau nei karalius / Mūšyje – daugiau nei karys/ Gindamas laisvę – daugiau nei pilietis /Draugystėje – daugiau nei draugas“.
Daugiau sumanymų nei spėjo įgyvendinti turėjęs Steponas Batoras mirė 1586 12 12 Gardine.
Tai yra 2007-2008 m. programos „Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos mokslininkų bendradarbiavimas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendorius“ metu sukurto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendoriaus enciklopedinio žinyno dalis.
© Lietuvos Istorijos Institutas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija