"Man susidaro įspūdis, jog veikiama kaip I.Krylovo pasakėčioje, kai vienas tempia į vieną pusę, antras į kitą, o trečias į viršų", - ketvirtadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė Liberalų ir centro frakcijos narys Algirdas Gricius.
A.Gricius buvo Lietuvos delegacijos, dalyvavusios ES Konstitucinę sutartį parengusio Konvento darbe, narys.
LCS ypač kritiškai įvertino ketinimus Prezidentūroje įkurti naują padalinį, kuruosiantį ES reikalus, taip pat išplėsti UPKT galias.
"Tai kelia funkcijų dubliavimo, lėšų švaistymo, vadinasi - neefektyvios politikos - pavojų. Skirtingai nei daugelyje ES valstybių, pasiūlytas modelis nenumato deramų funkcijų užsienio reikalų ministerijai bei atskiroms šakinėms ministerijoms", - teigiama LCS valdybos pozicijoje.
"UPKT man panaši į sovietinį reliktą, kai neva suburiami intelektualai, kurie gali patarti prezidentui", - pažymėjo spaudos konferencijoje dalyvavęs politologas Liberalų ir centro frakcijos narys Egidijus Vareikis.
LCS valdybos nuomone, pagrindinis ES politikos koordinavimo aspektas turi priklausyti Vyriausybei.
Opozicinės partijos atstovai pažymi, jog ES nagrinėjami klausimai daugiausia yra susiję su šalių vidaus politika, o tai yra išimtinės Vyriausybės kompetencijos klausimai, kuriuose Vyriausybės turi laikytis Seimo patvirtintos programos nuostatų.
Prezidentui, LCS nuomone, turi tekti dvišaliai ar daugiašaliai santykiai su valstybėmis - ES narėmis ir kitomis valstybėmis, o Prezidentūros noras labiau įtakoti ES reikalus yra nepagrįstas.
"Dabartinis bandymas priskirti prezidento kompetencijai viską, kas susiję su Europos Sąjunga, yra melavimas, prisidengiant fraze, jog viskas, kas yra už Lietuvos ribų, yra užsienis", - pažymėjo E.Vareikis.
LCS taip pat pareiškė pasipiktinimą, jog ES reikalų koordinavimo modelis "buvo svarstomas skubotai, neinformuojant ir nepakviečiant dalyvauti visų parlamentinių partijų bei savivaldybių atstovų".
Šią savaitę valdančiosios Socialdemokratinės koalicijos frakcijos atstovas Seimo pirmininko pavaduotojas Vytenis Andriukaitis paragino opoziciją labiau įsitraukti į ES reikalų koordinavimo modelio paieškas, įtraukti opozicijos atstovų į UPKT.
Pagal UPKT suderintą modelį,ES politiką Lietuvoje vykdys prezidentas ir Vyriausybė, Seimui teks apsispręsti, kaip suteikti mandatą Vyriausybei dėl šalies pozicijos atstovavimo ES institucijose, o diplomatinė tarnyba bus pagrindinis užsienio politikos instrumentas.
ES reikalų koordinavimo modelis nustato, kad pozicijos strateginiais ES klausimais, pozicijos dėl Lietuvos ilgalaikės ES politikos, esminių ES politikos klausimų, aptariamos ir, esant reikalui, derinamos UPKT.
Lietuvai ES Viršūnių tarybos susitikimuose atstovaus prezidentas ir Vyriausybės vadovas.
Europos komitetas prie Vyriausybės pertvarkomas sukuriant Vyriausybės Kanceliarijos ES reikalų koordinavimo padalinį.
Modelis numato, kad suderinta Lietuvos pozicija ES klausimais ES
šalims-narėms ir ES institucijoms bus pateikiama per Užsienio reikalų ministeriją ir diplomatinę tarnybą. Lietuvos poziciją atskirais specifiniais klausimais ES Tarybos darbo grupėje pristato atsakinga ministerija, esant reikalui nustatyta tvarka suderinusi poziciją.
Taip pat numatyta, kad prezidentas spręs pagrindinius klausimus, susijusius su ES užsienio ir saugumo politika, taip pat - politika kitų ES valstybių atžvilgiu.
ES politiką vykdys prezidentas kartu su Vyriausybe.
UPKT aptars Lietuvos ES politikos strategines kryptis bei prioritetus ir, esant reikalui, derins pozicijas ES klausimais. Prezidento atstovai dalyvaus Vyriausybės steigiamų ES reikalus koordinuosiančių organų veikloje.
Seimui palikta apsispręsti dėl mandato suteikimo Vyriausybei ES klausimais ir parlamentinės kontrolės mechanizmo.
Vyriausybė turės koordinuoti sprendimų priėmimą ES klausimais ir užtikrinti jų įgyvendinimą.
Koordinavimas, pasiūlymų dėl Lietuvos politikos ES klausimais suformavimas, sprendimų priėmimas ir įgyvendinimas bus vykdomas per atitinkamas darbo grupes, vykdant tarpžinybinį ES reikalų koordinavimą ministerijų sekretorių lygyje ir priimant sprendimus Vyriausybės ar ministrų lygyje.
Vyriausybės Kanceliarijos ES reikalų koordinavimo padalinys vykdys strateginį planavimą su ES susijusiais veiksmams, dalyvaujant URM atlieka tarpžinybinio koordinavimo sekretoriato funkcijas, dalyvaus rengiant pradinę Lietuvos poziciją ES klausimais, paskirs už ES dokumento vykdymą atsakingą Lietuvos instituciją, ruoš Vyriausybės posėdžio dalį, susijusią su ES reikalais, atliks ES priimtų sprendimų įgyvendinimo organizavimą ir priežiūrą, valdys ES dokumentų srautus.
URM operatyviai pristatys galutines pozicijas ES Nuolatinių atstovų komitete (COREPER), perduos pavedimus misijai prie EB ir kitoms Lietuvos diplomatinėms atstovybėms ES šalyse-narėse dėl Lietuvos pozicijų ES klausimais, o UR ministras atstovaus Lietuvai ES Bendrųjų ir išorinių reikalų taryboje.
Dokumente pažymima, kad Lietuva, tapusi ES nare, santykius su kitomis valstybėmis, taip pat ir ES šalimis narėmis, ir toliau įgyvendins per užsienio politikos instrumentus, o santykiai su ES šalims-narėmis išliks santykiais su suvereniais tarptautinės teisės subjektais.
Kaip svarbiausias užsienio politikos instrumentas dokumente įvardyta diplomatinė tarnyba.