Jau Zigmanto Vazos valdymo pradžioje buvo suorganizuota ne viena pasiuntinybė į Maskvą. Antai viena tokių diplomatinių misijų prasidėjo 1590 05 20. Zigmanto Vazos pasiuntiniams – Palenkės vaivadai Stanislovui Radziminskiui, Lietuvos DK vicekancleriui Gabrieliui Vainai ir Lietuvos DK raštininkui Motiejui Vainai buvo duotas įgaliojimo raštas dėl sutarties su Maskvos DK. Kartu nurodoma palinkėti Maskvos valdovui ilgo ir laimingo valdymo, pasakyti, kad kaip ir su kitais krikščionių valdovais, taip ir su juo norima gyventi taikiai. Pasiuntiniams pavyko pratęsti paliaubas iki 1602 08 15 ir priminti apie galimybę sudaryti glaudesnę abiejų valstybių sąjungą.
Istoriografijoje geriau žinoma 1600 Lietuvos DK kanclerio Leono Sapiegos vadovaujama didžioji pasiuntinybė į Maskvą pas carą Borisą Godunovą. Išlikęs ir publikuotas (2002) šios pasiuntinybės nario Lietuvos Dk raštininko Elijaus Pilgrimovijaus parengtas jos aprašymas „Leono Sapiegos pasiuntinybės dienoraštis“. 1600 07 13 į Maskvą buvo išsiųsti didieji pasiuntiniai su įgaliojimais – minėtas kancleris, E. Pilgrimovijus ir Varšuvos kaštelionas Stanislovas Varšickis. Jie vežė Zigmanto Vazos laišką Borisui Godunovui ir turėjo įpareigojimus pasiekti karinių akcijų nutraukimą bei sudaryti su caru ilgalaikę taikos sutartį. Delegacija iš Oršos išvyko 1600 09 27, o derybos truko iki 1601 03 11. Delegacijos sudėtyje, be pagrindinių jos vadovų buvo dar apie 700 žmonių (tarnų, arklių prižiūrėtojų, virėjų ir pan.) Kelionei iš Smolensko į Maskvą buvo skirti 44 vežimai malkų, vyno, maisto atsargų.
Nors atvykusi delegacija sulaukė pagarbaus sutikimo, tačiau caras ją teikėsi priimti tik po kelių dienų, nes jam skaudėjo „didįjį kojos pirštą“. Pasiuntinybės dienoraštyje taip pat aprašoma apie egzotinius priėmimus, vaišes, derybų atmosferą ir pan. Antai spalvingai nupasakojamas vienas iš tokių priėmimų: „Po to, uždengus stalą siauru paprastu rankšluosčiu, nepadėjus nei lėkščių, nei šaukštų, pradėta nešti ir dėti ant stalo lašišas ir įvairias kitas žuvis. Iš viso buvo dubenų ir pusdubenių daugiau nei šimtas, visi – sidabriniai. taip pat gėrimų – įvairių vynų, malvazijos, midaus buvo atnešta įvairiausių ąsočių keliasdešimt. o dar atskirai vežimais buvo atvežti 7 bareliai pilstomo midaus. Tas pokylis tęsėsi beveik iki antros valandos. o po pietų, arba tikriau sakant, po vakarienės, maskvėnai, pasakę labanakt, išėjo iš jų malonybių namų“.
1600 12 04 Respublikos delegacija pateikė rusų bojarinams pasiūlymą dėl tolesnės valstybių sąjungos sudarymo galimybės. B. Godunovas ir Vaza būtų išlaikę savo prerogatyvas, tačiau mirus carui, jo įpėdiniu taptų karalius. O Vazos mirties atveju elekciją vykdytų Respublikos ir Maskvos bajorai kartu. Tokios sąjungos sudarymas būtų turėjęs reikšmės ne tik abiejų valstybių, bet ir Europos istorijai. Tačiau dėl aršaus rusų bojarinų pasipriešinimo, tokiam projektui nebuvo pritarta. Galutinis didžiosios pasiuntinybės rezultatas- pratęstos taikos sutartis 20 metų iki 1622 08 15.
Tai yra 2007-2008 m. programos „Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos mokslininkų bendradarbiavimas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendorius“ metu sukurto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendoriaus enciklopedinio žinyno dalis.
© Lietuvos Istorijos Institutas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija