Ką reiškia finansinių baudų pripažinimas ir vykdymas? Ar anksčiau jos nebuvo vykdomos? , – DELFI paklausė L. Gumuliauskienės.
Finansinių baudų pripažinimas reiškia, kad jei asmuo (tiek fizinis, tiek juridinis) yra pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą ar bet kokią kitą veiką, už kurią yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, ir jam kaip bausmė paskirta finansinė (piniginė) bauda, ši bauda gali būti išieškota ne tik toje valstybėje, kurioje asmuo nuteistas, bet ir toje valstybėje, kur jis gyvena ar turi turto ar pajamų.
Galimybę pripažinti ir vykdyti nuosprendžius baudžiamosiose bylose ir išieškoti baudas Europos Sąjungoje numato 2005 m. Tarybos pamatinis sprendimas 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms. Tai pirmasis Europos Sąjungos dokumentas, numatantis nuosprendžių baudžiamosiose bylose pripažinimą ir vykdymą ir bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu, vykdymą. Šio pamatinio sprendimo kontekste finansinės baudos apima ne tik pinigines baudas, paskirtas kaip bausmes nuteistiems asmenims, bet ir teismo išlaidas bei įmokas į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Lietuvoje kitų ES valstybių narių teismų nuosprendžius (ar kitų institucijų sprendimus, kuriais asmenims paskirtos baudos už padarytus nusikaltimus) pripažįsta apylinkių teismai pagal asmens gyvenamąją vietą (pagal registracijos vietą, jei nuteistas juridinis asmuo), o jei jis Lietuvoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturi - pagal jo turto buvimo vietą. Gavęs užsienio valstybės teismo prašymą pripažinti ir vykdyti finansinę baudą, Lietuvos teismas per 7 dienas rengia teismo posėdį, į kurį yra kviečiamas nubaustas asmuo, jo gynėjas (advokatas) ir prokuroras. Išnagrinėjęs užsienio valstybės teismo atsiųstus dokumentus bei išklausęs į posėdį pakviestus asmenis, teismas priima vieną iš šių nutarčių: pripažinti piniginę sankciją arba atsisakyti pripažinti ir vykdyti piniginę sankciją.
Nei Lietuvos teisme, nei kitos ES valstybės teisme, kai piniginę baudą prašo pripažinti Lietuvos teismas, nėra iš naujo nagrinėjama pati baudžiamoji byla, nėra iš naujo tiriami ir vertinami įrodymai, nėra sprendžiamas asmens kaltės klausimas. Šios procedūros tikslas yra tik nustatyti, ar yra galimybė įvykdyti užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą baudą.
Ar paskirtos finansinės baudos besąlygiškai vykdomos visose ES valstybėse? Ar yra kažkokios sąlygos kitų valstybių teismų nuosprendžiams pripažinti ir vykdyti?
Nors Tarybos pamatinis sprendimas dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms turėjo būti įgyvendintas iki 2007 m. kovo 22 d., šiuo metu jis yra įgyvendintas tik keturiolikoje ES valstybių narių, įskaitant Lietuvą. Baudžiamaisiais nuosprendžiais ar kitais lygiaverčiais sprendimais paskirtos bausmės šiuo metu gali būti pripažįstamos tarp Lietuvos, Austrijos, Čekijos, Kipro, Danijos, Estijos, Ispanijos, Suomijos, Prancūzijos, Vengrijos, Latvijos, Nyderlandų, Rumunijos ir Švedijos.
Kitos ES valstybės dar turi priimti reikalingus nacionalinės teisės aktus, kad jose būtų galima pripažinti ir vykdyti kitų ES valstybių narių teismų paskirtas finansines baudas. Lietuva Tarybos pamatinį sprendimą įgyvendino nuo 2008 m. kovo 1 d. įsigaliojusiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pakeitimais (LR BPK papildytas naujais 3651 - 3652 straipsniais) ir 2008 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 219, kuriuo patvirtintos Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisyklės.
Būtina kitos valstybės paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo sąlyga yra tai, kad veika, už kurią paskirta bauda, būtų pripažįstama nusikaltimu ne tik toje valstybėje, kurioje asmuo už ją nuteistas, bet ir toje valstybėje, kurioje prašoma vykdyti paskirtą baudą. Tai nereiškia, kad turi sutapti nusikaltimų pavadinimai ar baudžiamųjų kodeksų straipsnių formuluotės. Svarbiausia, kad tie patys veiksmai būtų baudžiami abiejose valstybėse. Tačiau jau pačiame pamatiniame sprendime yra išvardinti 39 nusikaltimai, kurie besąlygiškai yra laikomi nusikaltimais ir baudžiami visose ES valstybėse narėse (pvz., terorizmas, pinigų padirbinėjimas, kontrabanda, nužudymas, vagystė, kt.).
Teismas, spręsdamas, ar galima pripažinti ir įvykdyti kitos valstybės baudžiamojoje byloje asmeniui paskirtą finansinę baudą, vertina ir kitas sąlygas. Pvz., ar nuteistas asmuo buvo informuotas apie galimybę apskųsti jam paskirta baudą, ar buvo informuotas apie baudžiamosiose bylos nagrinėjimą, ar dar nebuvo įvykdyta kitos valstybės paskirta bauda ar kita bausmė už tą patį nusikaltimą ir kt.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas taip pat numato, kad Lietuvoje nebūtų pripažįstama ir vykdoma tokia finansinė bausmė, kurios vykdymas pažeistų pagrindines nuteisto žmogaus teises ir laisves. Remdamiesi pamatiniu sprendimu ir Lietuvos teisės aktais, Lietuvos teismai taip pat atsisakytų pripažinti ir vykdyti finansinę baudą mažesnę nei 70 Eurų (apie 241 Litų), bei nesikreiptų dėl tokios bausmės, paskirtos Lietuvoje, pripažinimo ir vykdymo kitoje ES valstybėje narėje.
Ar žmogus dar turi galimybę pareikšti nuomonę Lietuvos teisme dėl užsienyje jam paskirtos baudos vykdymo? Ar gali baudą susimokėti pats geranoriškai?
Žmogus gali teikti savo argumentus teismo posėdžio, kuris rengiamas gavus užsienio valstybės teismo prašymą pripažinti finansinę sankciją, metu. Tačiau šie argumentai gali būti susiję tik su finansinės baudos nepripažinimo sąlygomis bei pagrindais, o ne su pačiu asmens kaltės ar nekaltumo įrodymu. Asmuo, kuriam paskirta finansinė bauda pripažįstama Lietuvos teismo nutartimi, taip pat turi teisę per 5 dienas šią nutartį apskųsti. Tokias pat teises turi ir žmogaus, kuriam paskirta bauda, gynėjas (advokatas) bei prokuroras.
Paskirtą finansinę baudą žmogus gali susimokėti ir pats geranoriškai, taip išvengdamas galinčių atsirasti papildomų bausmės vykdymo išlaidų. Baudą ar jos dalį žmogus gali susimokėti tiek toje valstybėje, kurioje ta bauda jam buvo paskirta, tiek toje valstybėje, kurioje jis gyvena ir kurioje prašoma vykdyti baudą. Visos sumokėtos sumos įskaičiuojamos į bendrą baudą. Jei bauda užsienio valstybėje paskirta kita valiuta, Lietuvoje ji konvertuojama į Litus pagal oficialų tos valiutos (pvz., euro) ir lito kursą, galiojusį baudos paskyrimo momentu.
Užsienio valstybės teismo paskirtą finansinę baudą Lietuvos teismas gali sumažinti tik tuo atveju, jei žmogus užsienio teisme nuteistas už nusikaltimą, kurį įvykdė trečiosios valstybės teritorijoje ir už kurį teisti yra kompetentingi ir Lietuvos teismai.
Be to, nesant galimybės išieškoti baudos, ji gali būti pakeista kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, pvz., areštu arba viešaisiais darbais.
O kas apsaugo, kad ta pati piniginė bauda nebūtų iš žmogaus išieškota kelis kartus, keliose valstybėse? Kam atitenka išieškoti pinigai
Visų pirma, kad taip neatsitiktų, turi būti suinteresuotas pats žmogus ir turi tuo rūpintis. Jei jis jau sumokėjo visą ar dalį paskirtos baudos arba jei jau už tą patį nusikaltimą buvo nuteistas kitoje valstybėje ir ten sumokėjo baudą ar atliko kitokią bausmę, būtinai turėtų pateikti tai patvirtinančius įrodymus nuosprendį pripažįstančiam teismui ar bausmę vykdančiai institucijai.
Tarybos pamatinis sprendimas taip pat numato mechanizmą, apsaugantį žmogų nuo tokių situacijų. Valstybė, paskyrusi baudą, dėl jos vykdymo vienu metu gali kreiptis tik į vieną ES valstybę narę ir tuo pačiu pati netenka teisės vykdyti bausmės ir išieškoti tos pačios baudos.
Išieškoti pinigai patenka į bausmę vykdančios valstybės biudžetą ar toje valstybėje įsteigtą nukentėjusių nuo nusikaltimų aukų fondą.
O jei žmogus gyvena ir bauda jam yra paskirta Lietuvoje, bet jis turi, tarkime, pinigų užsienio banke. Ar gali atsitikti taip, kad jam nieko nežinant staiga jo sąskaita užsienio banke bus areštuota ir iš jos išieškota finansinė bauda?
Visų pirma dėl to, ar kreiptis į kitą ES valstybę narę, kurioje, tarkime, Lietuvos gyventojas turi turto, dėl Lietuvos teismo nuosprendžiu paskirtos baudos vykdymo atskira nutartimi sprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Jis netgi gali dėl to rengti teismo posėdį ir kviesti į jį nuteistąjį asmenį, jo gynėją (advokatą) ir prokurorą. Bet kuriuo atveju, net jei toks posėdis nebus rengiamas, apie teismo priimtą nutartį kreiptis į kitą ES valstybę narę dėl nuosprendžio pripažinimo ir baudos išieškojimo, nuteistas asmuo bus informuotas ir turės teisę pats arba per savo advokatą tokią nutartį apskųsti. Be to, prieš priimant tokią nutartį, Lietuvos teismui turi būti pateiktas antstolio surašytas aktas apie baudos išieškojimo negalimumą. Tai reiškia, kad žmogus tikrai žino apie pareigą sumokėti baudą ir antstolis tikrai patikrino visas galimybes baudą išieškoti Lietuvoje.
Pasibaigus visoms procedūroms Lietuvoje ir Lietuvos teismui kreipusis į užsienio valstybę, kurioje nuteistas asmuo turi turto, dėl finansinės baudos pripažinimo ir vykdymo, toje valstybėje taip pat vyks Lietuvos teismo nuosprendžio pripažinimo procedūra, apie kurią žmogus bus informuotas, galės pareikšti savo nuomonę bei skųsti sprendimą dėl Lietuvos teismo nuosprendžiu paskirtos baudos pripažinimo ir vykdymo.
Taigi finansinių baudų pripažinimo procedūra Europos Sąjungoje yra aiškiai reglamentuota, gana formali ir vyksta pagal iš anksto nustatytas procedūras, todėl sunku įsivaizduoti, kad žmogui už padarytą nusikaltimą kaip bausmės paskirtos finansinės baudos išieškojimas jam taptų visišku siurprizu.