Gimė 1494 02 02 Vigevano (Milano kunigaikštystė). Kilusi iš įtakingos kunigaikščių Sforcų giminės. Jos tėvas – Gian Galeazzo Sforca, motina – Izabelė Aragonietė, Neapolio karaliaus Alfonso II dukra. Jaunystėje gavo puikų humanistinį išsilavinimą. Puikiai mokėjo lotyniškai ir ispaniškai, studijavo teisę, istoriją, gamtos mokslus, netgi teologiją. Domėjosi muzika ir giedojimu. Jos pomėgiu buvo žirgai, šunys ir medžioklė.
1518 04 18 Bona ištekėjo už Lenkijos karaliaus ir Lietuvos dk Žygimanto Senojo. Tą pačią dieną Krokuvoje ji buvo karūnuota. Ir nuo pat pirmos gyvenimo Lenkijoje dienos stengėsi paveikti politinius įvykius. Ji siekė sugrąžinti Lenkijos ir Lietuvos DK vadovaujančią poziciją Vidurio ir Rytų Europoje, prarastą Vienos kongrese (1515). Šiam tikslui įgyvendinti valdovė ėmėsi stiprinti dinastijos ekonomines galias, sukurdama privatų karaliaus valdų kompleksą, vykdydama reformas šalyje, darydama įtaką seimui ir senatui bei kovodama su bajorijos oligarchija.
Pradėta nuo magnatų, ypač Lietuvos DK, ekonominės galios silpninimo. 1528-1544 kovos daugiausia su Radvilomis ir Goštautais dėka, karaliaus domenas itin sustiprėjo. Jai pavyko Jogailaičių nuosavybe paversti ištisus valdų kompleksus Palenkėje, Gardino seniūnijoje, palei Kauną (Kauno seniūnija, Perloja, Punia, Alytus, Nemunaitis, Daugai ir Merkinė), Žemaitijoje (Jurbarkas, Plateliai, Palanga, Gargždai ir Kretinga), Vitebske, Kremeneco seniūnijoje ir Kovelyje bei dar dalyje mažesnių valdų. Juose nuo 1533 karalienė sėkmingai vykdė valakų reformą, baigtą iki jos išvykimo į Italiją.
Su karalienės Bonos vardu siejamos atskiros kultūrinės iniciatyvos. Pavyzdžiui, ji fundavo Vytauto antkapį Vilniaus katedroje. Pagal karalienės nurodymus Vilniuje rekonstruoti Žemutinės pilies rūmai, atstatyti valdovų rūmai Gardine, kur pastatyta bažnyčia. Iš Italijos vežti paveikslai, kolekcionuotos brangenybės, antikvariniai daiktai (vazos), gobelenai, remti literatai.
1544 Žygimantui Augustui tapus Lietuvos dk, karalienės Bonos įtaka ėmė mažėti. Sūnaus ir motinos konfliktas sustiprėjo antrųjų Žygimanto Augusto vedybų su Lietuvos DK didike Barbora Radvilaite metu. Nepaisant motinos priešinimosi, vedybos įvyko. Žygimantas Augustas nesugebėjo atleisti motinai jos priešiškos pozicijos. 8 metus su dukromis praleidusi Mozūrijoje, 1556 karalienė Bona apsisprendė išvykti į Italiją.
1557 11 19 Italijoje, Bari mieste buvo nunuodyta savo dvariškio. Palaidota šv. Mikalojaus bazilikoje. Florentiečio meistro Santio Guccio sukurtą antkapį pastatė dukra, Lenkijos karalienė, Lietuvos dk Ona Jogailaitė.
Tai yra 2007-2008 m. programos „Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos mokslininkų bendradarbiavimas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendorius“ metu sukurto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendoriaus enciklopedinio žinyno dalis.
© Lietuvos Istorijos Institutas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija