Įstatymų pataisomis yra nustatomos fondų valdytojų pareigos, fondų dalyvių teisės, įvairūs procedūriniai – techniniai dalykai, kurie būtini, kad antroji pensijų sistemos pakopa pradėtų realiai veikti.
Kol kas, kol dokumentai keliauja nuo ministerijos iki Vyriausybės, nuo Vyriausybės iki Seimo, jie yra taisomi, koreguojami ir redaguojami.
Pagrindinės nuostatos išlieka iš anksčiau – tai, kad pensijų kaupimas nepareikalaus iš žmogaus papildomų išlaidų, t.y. bendras socialinio draudimo įmokos tarifas didinamas nebus. 2,5 proc. uždarbio ilgainiui bus didinama kasmet po 1 proc., iki 5,5 proc. 2007 m.
Kadangi pensijų kaupimas – tai kaupimas senatvei, todėl visos išmokos bus galimos tiktai sulaukus senatvės pensijos amžiaus. Anuitetas, t.y. išmoka iki gyvos galvos, kurią draudimo bendrovėje turės vėliau įsigyti išėjęs į pensiją darbuotojas, yra privaloma, mokama iš sukaupto turto.
Jeigu pensijai bus sukaupta mažai, asmuo turės teisę pasirinkti vienkartinę išmoką arba periodinę išmoką. Invalidumo ir našlaičių ar našlių atveju mokėjimas bus paliekamas socialiniam draudimui.
Už laikotarpį, kai asmuo nedalyvavo pensijų kaupime, valstybės garantuojamos pensijos dydis nebus mažinamas, o žmogui, dalyvavusiam naujajame pensijų kaupime ir nesulaukusiam pensijos amžiaus, visos jo sukauptos lėšos bus paveldėtos įpėdinių.
Pensijų fondus valdančias įmones – draudimo kompanijas ir pensijų kaupimo bendroves – reguliuos dvi institucijos. Draudimo įmones prižiūri Draudimo priežiūros tarnyba, o pensijų kaupimo bendroves prižiūrės Vertybinių popierių komisija. Dėl tokios priežiūros sistemos rinkoje gali iškilti ir nesusikalbėjimų. Tiesa, skirtumų yra jau ir dabar. Draudimo priežiūros tarnyba yra finansuojama iš draudikų kišenės, t.y. jie tiesiogiai išlaiko šią tarnybą.
Tuo tarpu Vertybinių popierių komisiją finansuoja valstybė. Tačiau nepaisant to, jog abi turi būti vienodai objektyvios ir efektyvios. Tuo tarpu skirtingas įmonių santykis su savo priežiūros tarnyba vienoje rinkoje gali skirtingai lemti ir pačių įmonių veiklą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorė Audronė Morkūnienė pripažino, jog dviguba priežiūros sistema rinkoje iš tikrųjų gali sukelti neaiškumų, tačiau, pasak jos, kadangi kol kas nekalbama apie bendrą finansinio sektoriaus reguliavimą, kitos išeities nebuvo rasta.
Nors, pasak ministerijos sekretorės, visos institucijos intensyviai rengiasi būsimai reformai, tačiau rinkos dalyviai nuogąstauja, jog institucijos gali ir nespėti pasiruošti. Didžiausias krūvis pervedant pinigus į privačius fondus teks „Sodrai”, kuri turi atitinkamai parengti savo informacinę sistemą, kad galėtų laiku apdoroti gautus duomenis ir pervesti pinigus privatiems fondams.
Kita krūvio dalis – priežiūros institucijoms. Finansų rinkos dalyviai dažnai pusė lūpų kalba, jog Vertybinių popierių komisijos darbas nėra pats įspūdingiausias. Tiesa, visa tai susiveda į finansus. Tuo tarpu šiuo metu rengiamas naujas Draudimo įstatymas, todėl Draudimo priežiūros tarnybai taip pat darbo padaugės.
Ar ne per mažai laiko palikta institucijoms? Numatyta, jog priežiūros institucijos turės steigti ir naujus etatus. A.Morkūnienė sutiko, jog laiko liko nedaug, tačiau įstatymų pataisos buvo rengiamos ilgai, nes norėtų pateikti kokybišką produktą.
Be to, kol kas dar yra neatitikimų ir reguliuojant pačias įmones. Pvz., draudimo įmonės gauna licencijas, tuo tarpu pensijų kaupimo bendrovėje dar privalomai bent du žmonės turi gauti atskiras licencijas tokiai veiklai.
Tiesa, dabar Seime svarstomas naujasis Draudimo įstatymas, kuris turėtų būti priderintas prie Europos Sąjungos normų, taip pat turėtų daugiau ar mažiau suvienodinti šiuo metu esančius neatitikimus tarp reikalavimų draudimo įmonėms bei pensijų kaupimo bendrovėms.