Pagal reformą aukštajame moksle numatantį Mokslo ir studijų įstatymą, universitetų valdymas iš Senato atiduodamas iš visuomenės atstovų sudarytai aukštosios mokyklos tarybai. Ji ne tik tvirtina universiteto viziją ir misiją, sprendžia dėl lėšų ir turto, bet ir nustato rektoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką, renka ir atleidžia iš pareigų aukštosios mokyklos rektorių. Pagal įstatymą, didesnę tarybos narių dalį skiria ir atšaukia švietimo ir mokslo ministras, likusius deleguoja akademinė bendruomenė. Iki šiol universitetuose rektorių rinko jo pavaldiniai – Senato nariai.

Kaip išaiškino KT, pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, nepaneigdamas aukštųjų mokyklų autonomijos principo, įstatymais gali nustatyti aukštųjų mokyklų organizacinės ir valdymo struktūros pagrindus. Tačiau aukštųjų mokyklų valdymo institucijas, įgyvendinančias aukštosios mokyklos savivaldos funkcijas, formuoja pačios aukštosios mokyklos.

E.Kūris: tarybų kompetenciją reikės peržiūrėti

„Iš tikrųjų aukštųjų mokyklų tarybos gali būti, jeigu yra priežiūros, kontrolės institucijos, užtikrinančios visuomenės ir aukštųjų mokyklų ryšį. Bet jeigu jos yra valdymo organai, priimantys svarbiausius valdymo sprendimus - tada ne“, - KT išaiškinimą komentavo Vilniaus universiteto profesorius, buvęs KT pirmininkas Egidijus Kūris.

Jis aiškina, kad šiuo atveju KT aiškino ankstesnį savo nutarimą. „Tai nereiškia, kad dabartinis įstatymas pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Dabartinis galiojantis Mokslo ir studijų įstatymas niekur nėra pripažintas prieštaraujančiu KT, o jei kas norės to pagrindu ginčyti galiojantį įstatymą, visus ginklus savo rankose turi“, - DELFI sakė E. Kūris.

Profesoriaus teigimu, jei atsiras 29 Seimo nariai, ginčijantys Mokslo ir studijų įstatymo nuostatą dėl aukštųjų mokyklų tarybų, minėtoje dalyje įstatymas bus pasmerktas. Bet, jo nuomone, Seime turėtų užtekti valios ir proto įstatyme paprasčiausiai pakeisti tai, kas, galima sakyti, beveik 100 proc. prieštarauja Konstitucijai.

E. Kūrio teigimu, aukštųjų mokyklų tarybų kompetenciją reikės neišvengimai peržiūrėti, antraip sulauksime teisminių bylų. Dėl to, sako VU profesorius, gali atsitikti, kad, pavyzdžiui, tarybai išrinkus rektorių, o rektoriui atleidus bet kurį darbuotoją, atleistasis galės bylinėtis sakydamas, kad pats rektorius paskirtas į pareigas neteisėtai.

Rektoriai ir ministras išaiškinimą dar analizuoja

„Tas išaiškinimas kaip visada – teisininkų kalboje įvilktas į vatą. Viena vertus, lyg tai valdymo organų formavimą turi atlikti pats universitetas, antra vertus, sako, kad principus turi nustatyti ministerija. Kyla klausimas, ar Mokslo ir studijų įstatyme numatyta tvarka iš tikrųjų nesikerta su šiais dviem momentais“, - sakė Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentas Romualdas Ginevičius.

R. Ginevičiaus teigimu, reikia teisininkų, kurie KT sprendimą iššifruotų į normalią kalbą ir pateiktų suprantamą išaiškinimą. LURK kol kas KT išaiškinimo su Švietimo ir mokslo ministerija neaptarė.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius DELFI sakė su teisininkais analizuojantis KT išaiškinimą ir aiškesnę poziciją turėsiantis kitą savaitę.

Įstatymą siūlys taisyti

Ne ką daugiau KT sprendimą supranta ir dėl aukštųjų mokyklų autonomijos į KT kreipęsis Seimo narys Vydas Gedvilas.
„Dabar mes aiškinamės, viskas dviprasmiška, labai gudriai surašyta. Pagal vienus teiginius, lyg tai pažeidžia aukštosios mokyklos autonomiją, jos pačios gali nuspręsti, kas turi valdyti aukštąją mokyklą, pagal kitus, lyg ir kitaip“, - teigė V. Gedvilas.

Pasak V. Gedvilo, jei paaiškės, kad įstatymo nuostata pažeidžia aukštųjų mokyklų autonomiją, Mokslo ir studijų įstatymą reikės taisyti. Kartu su kitais parlamentarais jis ketina siūlyti įstatymo pataisas, kad tarybose daugumą sudarytų aukštosios mokyklos siūlomi kandidatai – akademinės bendruomenės nariai.

„Šiuo metu 5 tarybos nariai siūlomi akademinės visuomenės, 5 siūlomi ministro, vienas bendru sutarimu, kurį renka komisija, kurios du nariai yra nuo ministro ir vienas nuo akademinės visuomenės. Bet kuriuo atveju, tie du nuspręs, kad bus šeštas. Taip taryboje persvarą turės ministro tvirtinami kandidatai, taip ministras gali tiesiogiai daryti įtaką renkant rektorių“, - aiškino parlamentaras.

V.Gedvilas primena, kad, pagal Bolonijos procesą, aukštasis mokslas turi būti visiškai depolitizuotas.