Katalikų Bažnyčia galbūt ir pralaimėjo mūšio už krikščionybės pripažinimą Europos konstitucijoje pirmąjį etapą, bet pasiduoti neketina.
Popiežius išleido ilgą 140 puslapių apaštalinį kreipimąsi pavadintą "Bažnyčia Europoje", kuriame ragina Konstitucijos autorius užsiminti apie religiją ir, konkrečiai, apie žemyno krikščioniškąjį palikimą.
Be to, jis siekia, kad bažnyčioms ir kitoms religinėms organizacijoms būtų pripažintas socialinės institucijos statusas, motyvuodamas tuo, kad jos yra kur kas daugiau, negu vien specialios organizacijos.
Pirmosios Europos konstitucijos projektą ES lyderiai priėmė kaip derybų pagrindą. Vėliau dokumentas bus išsiųstas papildyti ir patobulinti komisijai iš ES šalių vyriausybių atstovų.
Lobizmas tęsiamas - ir tuo užsiima ne vien Vatikanas, bet ir Graikijos Ortodoksų Bažnyčia, Italijos, Ispanijos, Portugalijos ir Lenkijos dešiniosios centristų partijos.
Egzistuoja vienas labai svarus argumentas prieš kokios nors konkrečios religijos paminėjimą ES konstitucijoje: daugelyje Senojo Pasaulio šalių gyvena gana daug mažumų, išpažįstančių nekrikščioniškas tradicijas.
Be to, viena musulmoniška šalis, Turkija, jau stovi norinčiųjų tapti ES narėmis eilėje, o netolimoje ateityje tokį norą greičiausiai pareikš Bosnija ir Albanija.