Pagal parengtą neformaliojo ugdymo koncepcijos projektą, kiekvienas vaikas turėtų vienodą galimybę į neformalaus ugdymo paslaugas gaudamas vadinamąjį krepšelį. Pats vaikas spręstų, kokią ugdymo sritį rinktis ir į kokią neformalaus ugdymo įstaigą finansavimą neštis.
„Kai vaikas pats galėtų spręsti, kur tuos pinigus dėti, tinklas savaime persitvarkytų. Taip atsirastų tam tikra rinka, tėvai per viešąją erdvę galėtų kontroliuoti, ar vaikui suteikiama kokybė tinkama, ar viskas tvarkoje. Galbūt pasipriešinimas ir kyla, nes reikės ir patiems šiek tiek keistis, o mes to nemėgstame“, - savo viziją mato koncepciją rengusios darbo grupės vadovas, Lietuvos vaikų ir jaunimo centro (LVJC) direktorius Valdas Jankauskas.
V. Jankauskas nemano, kad krepšelio įvedimas neformaliam ugdymui būtų didelė našta valstybei. Juk, sako jis, ne visada būsime finansinėje duobėje, tad ateityje įmanoma turėti normalų krepšelį.
Šiuo metu už neformalų ugdymą – tiek muzikos mokyklas, tiek klubus ar jaunimo centrus – reikia mokėti. V. Jankausko teigimu, dabartinė sistema ydinga ir tuo, kad gyvenant Vilniuje, Šiauliuose ar Balbieriškyje negali būti užtikrintos vienodos kainos ir vienodas prieinamumas.
V.Miškinis: tapsime aborigenų šalimi
„Ąžuoliuko“ meno vadovas V. Miškinis įsitikinęs, kad koncepcija gali pakirsti vaikų ruošimą meno mokyklose.
„Vaikas turėtų teisę pasirinkti, o pasirinkti pagal krepšelio kainą. Aišku, klubinėse įstaigose krepšelis bus pigus. Jei už muzikos mokyklas reikės primokėti, jei tėvas neįgalės pridėti ir valstybė nedengs, savaime muzikos mokyklų tinklas gali apmirti“, - aiškina V. Miškinis, pridurdamas, kad neprofesionaliai spardyti kamuolį kainuoja pigiau.
Pasak V. Miškinio, koncepcijoje apie papildomą ugdymą kalbama kaip apie laisvalaikio pramogą, o ne kaip profiliuotą profesinį lavinimą, kuris teikiamas sporto, dailės ir meno mokyklose.
„Einama naikinimo, o ne kūrimo arba alternatyvos keliu. Visi muzikos mokyklų tinklą vadina sovietmečio palikimu – belieka džiaugtis, kad sovietmečio valdžia buvo tokia protinga ir tokį dalyką sukūrė“, - sako V. Miškinis. Pasak jo, su tokiu mąstymu būsime aborigenų šalis, o visa meninė potencija nutekės į užsienį. Profesorius primena, kad niekur daugiau ant „svieto“ nėra tiek laureatų, kiek paruošiama Lietuvoje.
Jis piktinasi, kad muzikos mokyklos ir meniniai kolektyvai išbraukti iš Švietimo įstatymo pataisų. „Tai fantastiškai rimtas signalas“, - sako „Ąžuoliuko“ mano vadovas, aiškinantis, kad taip meno mokyklos sulyginamos su kitomis neformalaus ugdymo įstaigomis.
Meno mokykloms bus tik geriau?
V. Jankauskas laikosi kiek kitos nuomonės. „Mano supratimu, neformalaus ugdymo koncepcija absoliučiai neliečia nei muzikos, nei dailės mokyklų. Apie sužlugdymą negali būti nė kalbos. Tiesiog dabar krizė, savivaldybės muzikos mokykloms mažina finansavimą, ko gero, tai sutapo su tuo“, - sako LVJC vadovas.
Jo manymu, pasipriešinimas kyla, nes naujovė priimta kaip kėsinimasis, be to, suvokta, kad kažkas keisis. „Kartais susidaro įspūdis, kad priešprieša dirbtina, eskaluojama. Jeigu koncepcija būtų pradėta įgyvendinti ir sutvarkyta visa neformalaus švietimo sistema, muzikos, dailės mokykloms ir kitoms tik pagerėtų nuo to – atsirastų dar viena galimybė teikti paslaugas“, - teigė V. Jankauskas.
Pašnekovas užsimena, kad muzikos mokyklos šiandien rengia profesionalus, paskui stojančius į akademiją ir tampančiais profesionaliais muzikantais ar dainininkais. „To reikia, bet tai brangu. Kaip ir su aukštuoju mokslu, taip ir čia, reikia atsakyti, kiek valstybė gali tam skirti pinigų“, - teigia koncepcijos kūrėjas. V. Jankausko manymu, ugdymas meno mokyklose turėtų būti atskirtas nuo neformalaus ugdymo.
Priklauso ministro partijai
Tačiau parengta koncepcija kliūva ir ŠMKK. Koncepciją svarstant komitete, parlamentarė Asta Baukutė domėjosi, ar koncepcijos rengimo darbo grupėje dalyvavo muzikos specialistai ir ar priėmus koncepciją nepadidės V. Jankausko vadovaujamo LVJC antplūdis. Ji taip pat pastebėjo, kad V. Jankauskas, kaip ir švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius - Liberalų sąjūdžio partijos narys.
„Šioje srityje dirbu seniai. Tie dalykai man priimtini, pateisinti ir kitose valstybėse gerai veikia. Turiu pastebėti, kad LVJC bene vienintelis Lietuvoje iš principo seniai nesiorientuoja į valstybės iždą o daro labai aiškius veiksmus. Paprastai klientai pas mus patys susimoka“, - DELFI sakė V. Jankauskas, pabrėžiantis savo liberalias pažiūras. Pasak jo, jei būtų įvestas krepšelis, vaikams finansinė našta sumažėtų, tačiau LVJC klientų turi ir dabar daugiau, nei gali priimti.
Komiteto narei Marijai Aušrinei Pavilionienė pasirodė, kad koncepcija per plati, per abstrakti, joje iš esmės stinga kūrybiškos asmenybės ugdymo. Jai taip pat užkliuvo, kad V. Jankauskas pristatydamas koncepciją nuvertino visą sovietinio švietimo sistemą.
Galiausiai ŠMKK rekomendavo kol kas koncepciją padėti į stalčių arba tobulinti.