„Mano manymu, yra labai mažai galimybių įvykti slaptam balsavimui. Kaip žinote, pagal procedūrą, po ministro atsakymų yra sudaroma redakcinė komisija, ši komisija remdamasi ministro atsakymais turėtų parengti išvadą ir aš nematau priežasčių, kodėl išvada turėtų būti nepalanki ministro atsakymams“, - po pirmadienį įvykusios koalicijos partnerių pasitarimo sakė A. Kubilius.
Pasak jo, valdantieji nepasitikėjimo procedūrą sieja ne su siekiu nušalinti ministrą, o noru sustabdyti aukštojo mokslo reformą, kuri, A. Kubiliaus nuomone, „eina labai giliai“ ir „pakankamai sėkmingai“.
„Be abejo, kaip mes ir prognozavome, yra dalykų, kurių iš anksto negalima numatyti: išryškėjo kai kur problemos, kai kur kliūtys, kurias reikia taisyti. Ir mes esame pasirengę tą daryti. Artimiausiu metu planuojame koalicijos vardu pateikti tam tikrą reformos pažangos ir iškylančių problemų vertinimą, kuris būtų pagrindas mums toliau siekti sprendimų“, - teigė premjeras.
„Tikrai mes nepritariame interpeliacijai, tuo labiau, kad formuluotės, kurios parašytos, yra grynai opozicijos formuluotės, kurios neatitinka tikrovės“, - premjerui antrino ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė.
DELFI primena, kad opozicijoje dirbantys socialdemokratai, Darbo partija ir partija „Tvarka ir teisingumas“ švietimo ir mokslo ministrą G. Steponavičių kaltina dėl blogo universitetų valdymo, pernelyg brangaus studijų kreditavimo bei prastos studijų kokybės.
Tačiau esminė nepasitikėjimo G. Steponavičiumi priežastis – studijų paskolų palūkanos, kurios litais siekia 9,88-11,03 proc., o eurais - 3,37-3,87 proc. Nors Vyriausybė pasižadėjo kompensuoti 5 proc. viršijančias palūkanas, tačiau tai ji darys tik studijų laikotarpiu, nors pati paskola ir palūkanos bus mokamos kur kas ilgiau. Patiems studentams nepatinka, kad paskolų palūkanas teks mokėti studijuojant, o ne baigus mokslus.
Remiantis Seimo Statutu, nepasitikėjimo procedūra parlamente pradedama nuo interpeliacijos iniciatorių argumentų. Po nepasitikėjimo sulaukusio ministro atsakymų ir viešų debatų, sudaroma redakcinė komisija, kurios nariais tampa kiekvienos frakcijos atstovai. Komisija parengia išvadą, ar ministro atsakymai tenkina, ir pasiūlo balsuoti visam Seimui. Jei Seimas nutaria, kad atsakymai parlamentarus tenkina, tuomet slaptas balsavimas nerengiamas.
A. Kubilius tikisi, kad interpeliacijos procesas užsibaigs parlamentarams nutarus, jog G. Steponavičiaus atsakymai į opozicijos klausimus yra puikūs ir viską paaiškina.
DELFI primena, kad interpeliaciją G. Steponavičiui ketinančios surengti opozicinės frakcijos Seime turi 52 vietas – socialdemokratų frakcija vienija 25 narius, Darbo partijos – 10, „Tvarkos ir teisingumo“ – 17.
Valdantieji parlamente vienija 72 narius iš 141, neskaičiuojant tarp pozicijos ir opozicijos laviruojančios frakcijos „Viena Lietuva“.