“Ar lietuviai norėtų tapti legalūs? Taip, ir visi”, - teigia Anglijoje dirbantis Šarūnas. “Legalizuotis norėtų visi. Kam gi patinka kasdien drebėti ir laukti, kol “susems”, - sako Berlyno lietuvių bendruomenės narys Gintaras Vazgys.
Statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius dvylika metų iš Lietuvos emigravo 224,5 tūkstančių žmonių. Spėjama, kad daugiausia jų išvyko į JAV ir Kanadą. Europoje lietuviai dažniausiai rinkosi Vokietiją, Angliją ir Airiją.
Kiti tyrimai rodo, kad šiuo metu į užsienį yra išvykę dirbti apie 204 tūkstančiai lietuvių. Iš jų 57 proc. dirba Europos Sąjungos šalyse. Prognozuojama, jog Lietuvai integruojantis į ES šis procentas padidės, tačiau neviršys 60, nes yra susiformavęs kitas stiprus traukos centras - JAV.
Randa būdų įteisinti statusą
Anot Anglijoje gyvenančio Šarūno, lietuvių padėtis jau dabar keičiasi. “Prieš 5-10 metų į Didžiąją Britaniją važiuojantis dirbti lietuvis prašydavo politinio prieglobsčio, kuris garantuodavo pašalpas ir legalų darbą pabuvus šalyje 6 mėnesius arba, gavęs turisto vizą, dirbdavo nelegaliai, kol baigdavosi jos galiojimas. Tada likdavo trys keliai: likti šalyje nelegaliai, važiuoti namo arba prašyti politinio prieglobsčio.
Dabar padėtis pasikeitė: šimtai lietuvių sumoka už mokslus koledže ar universitete, gauna studento vizą ir automatiškai - teisę legaliai dirbti 20 valandų per savaitę. Kitas būdas: kuriamas verslo planas, gaunama viza metams. Paskui viza pratęsiama įrodžius, kad verslas sekasi. Taip lietuviai pamažu legalizuojasi”, - pasakojo Šarūnas.
Anot jo, yra darbdavių, kurie nenori legalių darbuotojų. “Tai tie, kurie darbininkus išnaudoja ir moka jiems mažą atlyginimą. Jie žino: kol žmogus nelegalas, jis niekam negalės pasiskųsti, nereikalaus daugiau pinigų bei jam priklausančių apmokamų atostogų. Tokių darbdavių nėra daug, jų dažniau pasitaiko kaime: fermose, užmiesčio fabrikuose ir pan. Negaliu komentuoti apie tautiečių, įklimpusių į sekso ir pornografijos verslą, padėtį, bet tokių yra ir jie engiami”, - mano Šarūnas.
Ne visada jaučiamas skirtumas
Didžiosios Britanijos “Lietuvių balso” laikraščio redaktorius K.Tamošiūnas mano, kad legaliai Anglijoje dirba labai mažai lietuvių. “Dabar čia trūksta aukštos kvalifikacijos darbuotojų: mokytojų, gydytojų, slaugių, kompiuterių specialistų. Manau, kad greitai bus lengviau rasti darbo statybose, nes daug statybininkų iš Airijos grįžta į tėvynę, kur gyvenimas smarkiai pagerėjo”, - teigė K.Tamošiūnas.
Airijoje gyvenanti Monika Runevičiūtė teigė, kad ji nemato esminio skirtumo tarp darbą dirbančio legaliai ir nelegaliai.
“Mano draugas airis pažįsta daug barų savininkų, jie padėjo gauti darbą viename jų. Dirbu padavėja ir niekuomet niekas manęs neklausė, ar turiu darbo leidimą. Manau, kad, atėjus laikui vykti namo, man sutvarkys dokumentus, bet nežinau, ar taip bus. Kiek girdėjau, darbdaviai moka už mane mokesčius. Matau tik vieną skirtumą tarp legalių ir nelegalių darbuotojų. Kai dirbi legaliai, vykdamas namo atgauni dalį pinigų iš sumokėtų mokesčių”, - teigė Monika.
Sekso verslo lyderiai
Vokietijoje įsikūręs Gintaras Vazgys teigė, kad Vokietija įsives kelerių metų pereinamąjį laikotarpį naujųjų ES narių piliečiams. “Čia ir taip didelis nedarbas, todėl niekas nenori daugiau užsieniečių”, - teigė jis.
Anot jo, lietuvių padėtis pagerės net ir tada, jei Vokietija paskelbs pereinamąjį laikotarpį Lietuvos piliečiams. “Jie galės pasilikti šalyje, o dabar galima užsibūti tik iki 3 mėnesių. Palyginti su JAV, Anglija ir Airija, Vokietijoje yra kur kas mažiau nelegaliai dirbančių lietuvių. Dauguma čia dirba legaliai. Pavyzdžiui, Vokietijoje studijuojantys jaunuoliai turi teisę dirbti ribotą valandų skaičių. Nelegalių darbuotojų yra statybose ir užsieniečių baruose. Vienas kitas randa darbo pas ūkininkus vasarai. Deja, statybose - krizė, o barus pastaruoju metu krečia policija. Pakliuvę nelegalai suimami, o po kelių dienų deportuojami be teisės įvažiuoti į šalį 5 metus”, - teigė Gintaras.
Jis taip pat pažymėjo, kad didžiausia nelegalaus lietuvių darbo sfera - prostitucija. “Net policija stebisi: šalis maža, o pagal pagautų “darbuotojų” skaičių lenkia milžines Rusiją, Lenkiją ir Ukrainą”, - sakė Gintaras.
Penkios valstybės įsileis iš karto
Siekdamos išvengti galimų trumpalaikių darbo jėgos migracijos padarinių, šalys, anksčiau įstojusios į ES, siekia apriboti naujų ES narių darbo jėgos imigraciją. Yra nustatomi pereinamieji laikotarpiai. ES paprašė pereinamojo laikotarpio nuo 2 iki 7 metų nuo Lietuvos narystės pradžios (pagal formulę 2+3+2).
Ši formulė reiškia, kad ES šalims narėms leidžiama pasirinkti laikotarpį, per kurį bus ribojamas laisvas darbo jėgos judėjimas iš naujų šalių narių. Pagal optimistinį scenarijų šiam pereinamajam laikotarpiui užtektų dvejų metų. Kitas pereinamojo laikotarpio variantas - 5 metai. Pesimistinis variantas, pavyzdžiui, šalyse, kur labai aukštas nedarbo lygis, būtų 7 metai. Šiuo metu Europos Komisijoje vyrauja nuomonė, kad bus pritaikytas optimistinis variantas, ir Lietuvos piliečių judėjimui apribojimų neliks po 2 metų nuo įstojimo į ES. Savo ruožtu Lietuva turės galimybę riboti laisvą darbo jėgos judėjimą toms ES šalims, kurios taikys apribojimus Lietuvai.
Airija, Švedija, Danija, Olandija ir Didžioji Britanija netaikys apribojimų darbo jėgos judėjimui iš Lietuvos, todėl lietuviai galės laisvai dirbti šiose šalyse nuo narystės ES pradžios. Su kitomis šalimis Lietuvai palikta galimybė derėtis dvipusių derybų pagrindu dėl pereinamojo laikotarpio panaikinimo.
Ne visiems reikės legalių darbuotojų
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretorius Rimantas Kairelis teigė, kad lietuvių galimybės tapti legaliais darbuotojais priklausys nuo to, kokioje šalyje jie dirba.
“Jei - toje šalyje, kuri nuo kitų metų gegužės 1 dienos netaikys apribojimų dėl laisvo darbuotojų judėjimo, bus paprasčiau. Viskas priklausys nuo to, ar žmogus nori legalizuotis. Tačiau ir ten yra darbdavių, kurie suinteresuoti turėti nelegalių darbuotojų, nemokėti įmokų, mokesčių. Taip kaip Lietuvoje. Jei darbdavys lieps toliau dirbti nelegaliai, neaišku, kaip viskas baigsis. Tokiu atveju lietuviai turės ieškoti darbdavių, kurie sutinka įdarbinti legaliai, pasirašyti darbo sutartį. Kitas kelias - kreiptis į tos šalies įdarbinimo agentūrą ir turėti galimybę įsidarbinti legaliai, pradėti legalų savo verslą. Tada pradės galioti visos socialinės garantijos, kurios gaunamos mokant mokesčius. Taip pat imtų galioti garantijos, numatytos įmonių kolektyvinėse sutartyse. Lietuviai galės tapti profsąjungų nariais, turės garantijas dėl atostogų”, - teigė R.Kairelis.
Anot jo, Lietuva tikisi, kad iki kitų metų padaugės šalių, kurios netaikys apribojimų darbo jėgos judėjimui. “Italijos socialinių reikalų ministras, lankęsis Lietuvoje, pažadėjo, kad italai netaikys apribojimų. Tikiuosi, kad taip pasielgs ir Ispanija, Portugalija, Graikija. Šiose šalyse reikia daug nekvalifikuotų darbuotojų žemės ūkyje”, - teigė R.Kairelis.
Tose šalyse, kurios taikys apribojimus, situacija mažai keisis. Lietuviams reikės gauti darbo leidimą norint legaliai dirbti. “Manau, kad derėsimės su šiomis šalimis, kad Lietuvai taikytų lengvesnius apribojimus, duotų daugiau kvotų legaliam darbui, vizų. Tikiuosi, kad atsiras daugiau galimybių ir tose šalyse gauti legalų darbą”, - sakė pareigūnas.
Išvyks apie 140-320 tūkstančių lietuvių
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu atliktas tyrimas “Potencialaus laisvo darbo jėgos judėjimo į Europos Sąjungos valstybes įvertinimas” parodė, kad per artimiausius metus dirbti į užsienį nusiteikę išvykti daugiau kaip 320 tūkstančių nuolatinių Lietuvos gyventojų.
Lietuvos darbo birža remiasi Vokietijos mokslininkų prognozėmis. Remiantis jomis, per 10 metų iš Lietuvos ieškoti darbo svetur gali išvykti iki 2 proc. dirbančiųjų, o skaičiuojant su jų šeimos nariais - iki 4 proc. gyventojų. Tai - apie 140 tūkstančių žmonių.