Nepasidomėjo. Europos globalizacijos fondo biudžetas šįmet padidintas beveik iki milijardo eurų, tačiau Lietuva savo bedarbiams gelbėti kukliai paprašė vos trijų milijonų.
Paramą pakoregavo krizė
„Valstiečių laikraščio“ pakalbintas S.Jorgensenas dar kartą priminė, kad nuo šių metų gegužės dėl krizės labiausiai nukentėjusioms šalims Europos globalizacijos fondas (EGF) gali pagelbėti gerokai daugiau nei anksčiau. Reikia tik parengti dokumentus ir paprašyti paramos. „Anksčiau EGF paramos valstybė galėjo kreiptis, jeigu per keturis mėnesius įmonėje buvo atleista ne mažiau nei 1000 darbuotojų, o dabar galima prašyti paramos, jeigu per pastaruosius keturis mėnesius buvo atleista 500 arba mažiau darbuotojų“, – sako S.Jorgensenas.
Anksčiau parama buvo skiriama 12, o dabar 24 mėnesius, ES finansuojama paramos dalis išaugo nuo 50 iki 65 proc. Be to, anksčiau reikėdavo įrodyti, kad įmonė nukentėjo dėl globalizacijos poveikio, o dabar remiamos nukentėjusios ir nuo finansų bei ekonominės krizės. Taigi tvarkykime dokumentus ir skubiai teikime paraiškas.
Nesulaukusieji pagalbos emigravo
Praėjusią savaitę Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), pastaruoju metu labiausiai užsiėmusi socialinių išmokų bei pensijų karpymu, pabudo iš gilaus miego ir pagaliau pranešė Europos Globalizacijos fondui (nuo gegužės mėnesio pradžios) pateikusi tris paraiškas 3,5 mln. eurų paramai iš šio fondo gauti.
Parama galės pasinaudoti 1933 darbo netekę žmonės: 806 darbuotojai iš 133 statybos įmonių (nors darbą prarado 1686 asmenys), 636 darbuotojai iš 50 baldus gaminančių įmonių (nors darbą prarado 1540 asmenys) ir 491 darbuotojas iš 46 drabužių siuvimo įmonių (nors darbą prarado 1160 darbuotojų). Kodėl tik 1933? O kur dingo likusieji 2453 darbo netekę asmenys? Nesulaukę paramos ir kokių nors valdžios patikinimų jie tikriausiai jau emigravo.
Dabar kiekvieną savaitę Lietuvoje užregistruojama po 6 tūkstančius naujų bedarbių, o visa jų armija išaugo iki 222 tūkstančių. Ekonomistai mano, kad iki metų pabaigos šis procesas greitės, ir kitų metų pirmąjį ketvirtį pasieksime iki šiol neregėtą 300 tūkst. aukštumą, o nedarbo lygis pakils iki 20 proc.
Kiek prašėme, tiek ir gavome
Ar sulaukusiuosius išlaikys minimali EGF parama?
Pasak SADM Europos Sąjungos struktūrinės paramos departamento direktorės Nijolės Mackevičienės, žmonės galės pretenduoti ir į vienkartines išmokas įsidarbinus, gauti kompensacijas už išlaidas, kurias patyrė keldami kvalifikaciją ar ieškodami darbo. Tačiau direktorė apdairiai nepraneša, kokios paramos lietuvis bedarbis gali tikėtis. Štai pernai apie 600 alytiškių į rankas gavo tik keturis mėnesius po 167 eurus, o bankrutavusios tekstilės įmonės Sardinijoje (Italija) kiekvienas iš 1044 darbuotojų net 10 mėnesių gavo po 1600 eurų išmoką, skirtą ieškoti darbo, ir dar vienkartinę pagalbą po 400 eurų. Be to, kiekvienas italas papildomai gavo po 2000 eurų kuponą mokymams, kuriuos galėjo asmeniškai pasirinkti. Tuo tarpu alytiškiai galėjo išklausyti tik Alytaus darbo biržos pasiūlytas paskaitas, už kurias EGF darbo biržai sumokėjo po 700 eurų už kiekvieną paskaitų klausytoją. Gal skirtumai senosioms ir naujosioms ES šalims numatyti? Ne. S.Jorgensenas su šypsenėle mums dar kartą priminė: „Lietuvai skirta tiek paramos, kiek ji prašė.“
Iš kitų valstybių nesimokome
Deja, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neatkreipė dėmesio ir į EGF iniciatyva pateiktus paramos teikimo sistemos pakeitimus. O jie labai svarbūs. Iki šių metų gegužės ši sistema buvo labai griozdiška. Darbą praradusio žmogus prašymas gauti EGF paramą pirmyn ir atgal keliaudavo per 9 įstaigas: Teritorinę darbo biržą, Valstybinę darbo biržą, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, Ūkio ministeriją, Valstybinę darbo biržą, Europos Komisiją, Teritorinę darbo biržą ir t. t.
S.Jorgensenas „Valstiečių laikraštį“ patikino, kad dabar daugelis ES valstybių pritaikė naują EGF rekomenduotą sistemą, kai darbą praradęs žmogus asmeniškai ar per savo profesinę sąjungą kreipiasi tiesiogiai į ministeriją, ši – į Europos Komisiją, kuri patikrinusi duomenis informaciją apie paramos gavimą pateikia valstybės ministerijai, o ši ir praneša apie gautą paramą konkrečiam žmogui. Taigi dokumentų kelias sutrumpėja iki 3–4 įstaigų.
Tačiau Lietuva antrojo kelio nepasirinko.
Profesorius moko valdininkus skaičiuoti
Socialinių mokslų daktaras, prof. Romas Lazutka, prognozuoja, kad artėjanti grėsminga nauja darbo emigracijos banga labai pakenks šalies ekonomikai, todėl siūlo emigruoti ketinančius žmones sulaikyti teikiant jiems pašalpas, kol padėtis rinkoje pagerės. „Skaičiuokime ir pamatysime, kad labiau apsimoka skirti nors minimalias (315 Lt) pašalpas dabar negu jas vėliau mokėti jau pasikviestiems trečiųjų šalių gyventojams. Suprantu, kad bus pasipiktinusių tokia parama, tačiau taip elgdamiesi prarastume mažiau“, – sako R.Lazutka. Profesoriaus skaičiavimais, per metus pašalpoms išleistume apie 1 mlrd. Lt.
Iš esmės jam pritaria ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas: „Mes jau metų pradžioje raginome Vyriausybę remti darbo vietų išsaugojimą. Jeigu būtume laiku pigiai pasiskolinę iš TVF, šiandien nedarbo grėsmė būtų gerokai mažesnė.“
DnB NORD analitikė Jekaterina Rojaka stebisi, kad Vyriausybė tarsi nemato ypač išaugusio jaunimo nedarbo (visas nedarbas birželio pabaigoje siekė 14,3 proc., o jaunimo – net 29,2 proc. ). „Jeigu išvažiuos jaunimas (o jis ir neturi kitos išeities), tai šalies ekonomika labai greitai patirs stiprų smūgį. Apskritai iš ES šalių daugiausia emigruoti linkę lietuviai. Šį postą kaimynams lenkams buvome užleidę tik 2007-aisiais“, – sako J.Rojaka.
Gal Seimas skubos tvarka pagaliau imsis tvarkyti ne tik „baukučių“, bet ir prioritetinių reikalų? „Deja, tokių klausimų rudens sesijos metu nenumatyta. Atvirkščiai – planuojama dar labiau liberalizuoti darbo rinką. Taigi Vyriausybė tiesia platų greitkelį darbo emigrantams“, – sako A.Sysas.
Iškils naujų problemų
Birutė Vėsaitė, Seimo Socialinės darbo apsaugos komiteto narė
Skaudžiausiai krizės paveiktoms šalims EGF sudarė itin palankias sąlygas gauti paramą. Todėl ir manau, kad nepasinaudoti šia galimybe yra tiesiog nusikalstama. Pinigai siūlomi, o mūsų biurokratai sako: ačiū, tiek daug mums nereikia. Pasekmės siaubingos. Nors kitose šalyse dar nesibaigė krizė, tačiau jau dabar lietuviai palieka namus ir važiuoja ieškoti darbo. Taigi labai greitai turėsime naujų problemų – praradę savo pinigais išaugintus specialistus, būsime priversti jų ieškoti trečiosiose šalyse.
Didės šešėlinė ekonomika
Vytautas Žukauskas, LLR instituto ekspertas
Lietuvos laisvosios rinkos instituto atlikto tyrimo duomenimis, BVP kitąmet kris, tačiau nedarbo lygis augs mažiau. Prognozuojame, kad nedarbo lygis šių metų pabaigoje sieks apie 15 proc., o 2010 m. padidės nežymiai. Tokie oficialūs duomenys. Taigi galime įtarti, kad įmonės, užuot atleidusios darbuotojus, stengsis naudoti kitus darbo sąnaudų mažinimo būdus, pavyzdžiui, mažins darbo užmokestį, siūlys neapmokamas atostogas ar mokės šešėlinį atlyginimą. Mūsų duomenimis, šešėlinė ekonomika šiais metais pasieks 24, o 2010 m. – 27 proc. aukštumas.