Nors Vyriausybė pasižadėjo finansuoti 5 proc. viršijančias palūkanas, tačiau opozicija tai laiko švaistūniškumu, o studentams nepatinka, kad palūkanas teks mokėti studijuojant.
„Jeigu ministras suklydo arba ministerija ne taip ką nors apskaičiavo, tai nėra didžiausia problema, tai galima taisyti. Bet kai ministras užsispiria ir tampa viso šito trukdžiu, tada jau yra nebegerai. Negali vienas asmuo stabdyti viso proceso, o kai kuriais atvejais netgi žlugdyti reformos ir idėjų vien dėl to, kad pažeistos jo asmeninės ambicijos“, - DELFI sakė Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys.
Pasak politiko, opozicinės frakcijos yra sutarusios pirmadienį surengti bendrą spaudos konferenciją su studentų atstovais, o šioje konferencijoje išsakytos mintys taps interpeliacijos tekstu, po kuriuo bus renkami Seimo narių parašai.
Remiantis Seimo Statutu, norint pareikšti nepasitikėjimą ministru, reikia surinkti ne mažiau nei 29 Seimo narių parašus. Dokumente turi būti išdėstyti nepasitikėjimo motyvai, į kuriuos interpeliacijos sulaukęs ministras atsako per dvi savaites. Jei ministro atsakymai parlamentarų netenkina, tuomet rengiamas slaptas balsavimas.
Portfelio ministras netenka, jeigu nepasitikėjimą jam išreiškia ne mažiau nei 71 Seimo narys.
Prisijungs valdančiųjų atstovai?
Darbo partijos frakcijos seniūno V. Gapšio tvirtinimu, prie interpeliacijos G. Steponavičiui žada prisijungti ir keli valdančiosios daugumos atstovai, nepasitikėjimą esą remia ir studentai, tačiau jie inicijuoti šio proceso negali.
„Yra kalbėta, yra apie tai šnekėta tarpusavyje. Praktiškai šiuo metu visi sutaria, kad tekstas interpeliacijai turėtų būti parengtas, o ar įvyks balsavimas, ar ministro atsakymai į klausimus patenkins Seimą, tada jau žiūrėsim“, - sakė „darbietis“.
Kad opozicija derina veiksmus norėdama nuversti G. Steponavičių, DELFI taip pat patvirtino „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis bei socialdemokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Juozas Olekas.
„Mes bendrai ketiname derinti veiksmus vertinant švietimo ir mokslo ministro darbą ir to darbo rezultatus. Dabar mes ketiname kartu susirinkę daryti bendrą spaudos konferenciją. Ypatingai kalbame apie aukštojo mokslo (studijų paskolų – DELFI) palūkanas ir apskritai įstatymo rezultatus, jo, kaip ministro veiklą. Su visomis opozicinėmis frakcijomis bandoma derinti galimą nepasitikėjimo pareiškimą švietimo ir mokslo ministrui“, - DELFI teigė V. Mazuronis.
„Tvarkiečio“ teigimu, nepasitikėjimą G. Steponavičiaus darbu kelia ir bendrojo ugdymo problemos: keliamas klausimas dėl vidurinių mokyklų padėties, pedagogų atlyginimų, prisimenama „Gender Loops“ projekto istorija.
„Jo veikla akivaizdžiai davė neigiamus rezultatus visose srityse, tame tarpe ir aukštojo mokslo, apie kurį turbūt bus kalbama daugiausia“, - pasakojo V. Mazuronis.
G.Steponavičius: Seimo nariai turi tokią teisę
Švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius apie jam rengiamą nepasitikėjimo procedūrą iš DELFI išgirdo pirmą kartą. „Ne, o ką?“, - kiek nustebo ministras.
Klausiamas, kaip vertina, kad opozicija juo nepasitiki, G. Steponavičius padėties nedramatizavo: „Ne, tai tvarkoje, jų teisė šitaip elgtis“, - sakė Liberalų sąjūdžio atstovas Vyriausybėje.
Pasiteiravus, ar pats ministras nemano, jog aukštojo mokslo reforma turi esminių trūkumų, kuriuos reikėtų taisyti, G. Steponavičius teigė, jog reformos startas buvo būtinas, nors klaidų, žinoma, neišvengta.
„Iš esmės yra prasidėję teigiami pokyčiai, o reformos eigoje vienas ar kitas pasitaikantis trūkumas gali ir turi būti taisomas eigoje. O aš nemanau, kad kabinėtis prie smulkmenų ar spekuliuoti dėl antraeilių dalykų (galbūt opozicija nori ir turi laiko tuo užsiimti) yra konstruktyvu“, - DELFI teigė ministras.
Paprašytas patikslinti, ką turi mintyse, kai kalba apie klaidas, kurias reiks taisyti, G. Steponavičius į detales nelinko.
„Būta tam tikrų nesklandumų, kuriuos mes pripažįstam, kad galima ir reikia taisyti, bet tikrai dar šiandien anksti sistemiškai sakyti, kokie tiksliai tie trūkumai yra. Bendriausia prasme aš sakau, kad reformos įgyvendinimo prasme mes esame pasiruošę judėti į priekį“, - teigė ministras.
DELFI primena, kad interpeliaciją G. Steponavičiui ketinančios surengti opozicinės frakcijos Seime turi 52 vietas – socialdemokratų frakcija vienija 25 narius, Darbo partijos – 10, „Tvarkos ir teisingumo“ – 17. Mišri Seimo narių grupė, vienijanti 4 parlamentarus, nepasitenkinimo ministru taip pat neslepia, bet prie interpeliacijos organizatorių kol kas neprisijungė.