Lietuvos DK valdymo klausimai iškilo 1544 09-10 vykusiame seime Breste. Jame spręsta nemažai svarbių valstybės problemų. Lenkijos karaliui ir Ldk Žygimantui Senajam lietuvių delegacija pateikė 25 punktų prašymą. Jame prašyta apmokestinti dvasininkų žemėvaldą, išdalyti vakuojančias vietas Ponų Taryboje, protestuojama prieš užsieniečių, pirmiausia, lenkų, skyrimą pareigūnais, taip pat kelti kiti teismų, ūkio bei iždo klausimai.
Savotišku atsakymu į išsakytus postulatus tapo Bresto seime priimtas sprendimas Lietuvos DK atiduoti valdyti jaunajam Žygimantui Augustui. Šio sprendimo genezė kol kas nėra tiksliau žinoma, tačiau galima numanyti, jog tokią iniciatyvą išsakė pats jaunasis valdovas, o Lietuvos diduomenė, pirmiausia Radvilos, noriai ją parėmė. Taip buvo sustiprintas Lietuvos DK atskirumas.
1544 10 06 Breste Žygimantas Senasis pasirašė aktą, Lietuvos DK perduodantį valdyti sūnui Žygimantui Augustui. Nuo šiol jaunasis valdovas turėjo naudoti „Lietuvos didžiojo kunigaikščio“ (magnus dux Lithuaniae), o Žygimantas Senasis – „aukščiausiojo Lietuvos kunigaikščio“ (supremus dux Lithuaniae) titulus. Nors formaliai Žygimantas Augustas Lietuvą gavo valdyti tik nesant joje tėvui, bet realiai gautos prerogatyvos buvo nemažos: jis disponavo savarankiška teismo valdžia (valdovo teismas), galėjo skirti visus tiek pasaulietinius, tiek dvasinius pareigūnus, gavo savo reikmėm didžiojo kunigaikščio domeną. Visus dokumentus Žygimantas Augustas turėjo antspauduoti tik savo antspaudu. Užsienio politiką privalėjo vykdyti pasitardamas su tėvu. Žygimantas Senasis išlaikė savo rankose Lietuvos DK iždo priežiūrą, sūnui kasmet išmokėdamas po 18 000 kapų grašių, iš Karūnos iždo 200 žirgų išlaikymui jam papildomai skirta 8 000 auksinų.
Nuo 1544 Lietuvos DK turėjo atskirą ir nepriklausomą valdovą. Didžiojo kunigaikščio savarankiškumas paaiškėjo jau Bresto seime: paskutiniems posėdžiams vadovavo nebe senasis valdovas, o Žygimantas Augustas. O savo valdžią Žygimantas Augustas realiai patvirtino 1544 10 22 iškilmingai įžengdamas į Lietuvos DK sostinę ir užimdamas didžiojo kunigaikščio sostą.
Tai yra 2007-2008 m. programos „Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos mokslininkų bendradarbiavimas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendorius“ metu sukurto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendoriaus enciklopedinio žinyno dalis.
© Lietuvos Istorijos Institutas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija