1466 10 19 Torunės taika baigėsi trylikos metų karas tarp Lenkijos ir Kryžiuočių ordino

1454-1466 tarp Lenkijos karalystės ir Kryžiuočių ordino vyko Trylikametis karas. 1440 sudaryta bajorų ir miestiečių Prūsijos sąjunga 1454 02 pr. sukilo prieš Kryžiuočių ordiną. Kreiptasi į Lenkijos valdovą Kazimierą Jogailaitį prašant prijungti Prūsiją prie Lenkijos. 05 06 aktu paskelbta Prūsijos inkorporacija, kartu pradėtas karas su Ordinu.

Lietuva kariniuose veiksmuose praktiškai nedalyvavo. Iš jos buvo pasiųsti apie 600 raitelių totorių būriai, dalyvavę karo operacijose 1458-1462. Tačiau šis karas jai buvo naudingas. 1454 Breste įvykusiame Lietuvos DK seime buvo sudarytas slaptas susitarimas su lenkais. Lenkija Lietuvai pripažino Voluinę, reikalaudama, kad per Žemaitiją nebūtų praleista Livonijos ordino kariuomenė. Tačiau sprendimas dėl lietuvių keltos vakarinės Palenkės priklausymo, nebuvo priimtas ir vilkinamas.

Pagal 1466 Torunės taiką pergalę kare pasiekusi Lenkija atgavo Pamario Gdanską, Kulmo ir Michalovo žemes. Prie karalystės buvo prijungta dalis Prūsijos su Marienburgu, Elbingu ir Varmija. Likusi Prūsijos dalis liko Kryžiuočių ordinui, tačiau pripažinta Lenkijos lenu. Neutralitetą karo metu pareiškusi Lietuva, nedalyvavo ir sudarant Torunės taiką.

Daugelio istorikų nuomone, Lietuvos DK neutralumas nebuvo jai naudingas. Buvo prarastos istorinės galimybės užimti senąsias prūsų ir lietuvių žemes ir įsitvirtinti prie Baltijos jūros. O Lenkijos siuzerenitetas nusitęsė visu pajūriu iki Klaipėdos bei Livonijos ordino žemių. Ji galutinai įtvirtino politinę hegemoniją rytinėje Vidurio Europos dalyje.

Tai yra 2007-2008 m. programos „Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos mokslininkų bendradarbiavimas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendorius“ metu sukurto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendoriaus enciklopedinio žinyno dalis.

© Lietuvos Istorijos Institutas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija