Gavo pakankamai gerą išsilavinimą, todėl tikėtina, kad studijavo Vilniaus akademijoje. Mokėjo lenkų, lotynų, graikų ir slavų kalbas, buvo apsiskaitęs ir susipažinęs su metraščiais bei kita istorine literatūra. Baigęs studijas kurį laiką dirbo Lietuvos DK kanclerio Leono Sapiegos dvare.
1627 Filipovičius Brestietis priėmė vienuolystę ir tapo Vilniaus Šv. Dvasios vienuolyno vienuoliu. Iki 1640 dirbo įvairiuose Lietuvos DK stačiatikių vienuolynuose - Kuteino (prie Oršos) ir kt. 1637-1638 slapta kirto Lietuvos – Maskvos sieną ir išvyko pas Rusijos carą skųsdamasis dėl blogos stačiatikių padėtis Respublikoje bei prašydamas rusų pagalbos ir paramos.
Grįžęs į Lietuvos DK 1640-1641 vadovavo Šv. Simono vienuolynui Breste, pasireiškė aktyvia antiunitine veikla. 1648 Varšuvos seime pasakė kalbą, kurioje teigė apie stačiatikių patiriamas skriaudas Respublikoje, puolė katalikus, o ypač jėzuitus savo mokyklose neva apgaudinėjančius jaunuomenę, reikalavo panaikinti bažnytinę Bresto uniją, antraip grasino Dievo rūstybe. Nesulaukęs atsako ir norėdamas atkreipti didesnį dėmesį, ėmėsi neadekvačių veiksmų – 03 25 ėmė bėgioti nuogas po Varšuvą, kviesdamas atsižvelgti į jo reikalavimus. Buvo suimtas ir 1643 tris mėnesius kalintas Kijeve.
Iš ten jį išlaisvino metropolitas Petras Mogila, atstatęs buvusiose Bresto vienuolyno vadovo pareigose. Tačiau 1644 dar kartą Varšuvoje buvo suimtas ir apkaltintas bendradarbiavus su Maskva apsišaukėlio „caraičio Ivano“ byloje, pasisakė už stačiatikių bažnyčios atgimimą ir sąjungą su Rusija. Buvo ištremtas į Kijevo Pečioros vienuolyną, tačiau 1647 po metropolito P. Mogilos mirties vėl paleistas. 1648 prasidėjus kazokų sukilimui, pagelbėjo sukilėliams. Už dalyvavimą ir pagalbą sukilime buvo suimtas, o po kankinimų, netoli Bresto sušaudytas ir palaidotas nepažymėtame kape. Afanasijaus Berestečio palaikai 1649 buvo surasti ir perlaidoti Bresto Šv. Simono vienuolyne.
Tai yra 2007-2008 m. programos „Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos mokslininkų bendradarbiavimas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendorius“ metu sukurto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendoriaus enciklopedinio žinyno dalis.
© Lietuvos Istorijos Institutas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija