Vaikystėje laikytas gabiausiu šeimoje vaiku, tačiau su namiškiais nesutarė. Pradžioje šiltesni santykiai siejo su seserimi Margarita, tačiau vėliau ir ji prisijungė prie Henriko priešininkų. Jaunystėje nemėgo medžioklių, tačiau labai domėjosi menu ir literatūra. Motinos įtakoje tapo aršiu kataliku. Jam priskiriamas vieno iš Šv. Baltramiejaus nakties skerdynių organizatoriaus vaidmuo.

Lenkijos karaliaus karūna ir Lietuvos dk sostu Prancūzijoje domėtasi dar Žygimanto Augusto gyvenimo pabaigoje – 1572 atvyko prancūzų delegacija, prašanti valdovo leisti Henrikui Valua vesti Oną Jogailaitę. Tačiau viską pakeitė žinios apie Baltramiejaus naktį. 1572 prasidėjus tarpuvaldžiui, prancūzų pusė nugalėjo, kadangi iškėlė mažiausius reikalavimus ir sutiko su visomis sąlygomis. Išrinkus Henriką lenkams, atskirai nuo jų jį savo didžiuoju kunigaikščiu paskelbė ir lietuviai. Renkant į Abiejų Tautų Respublikos sostą pirmąjį elekcinį valdovą, buvo priimti taip vadinamieji „Henriko artikulai“ ir „Pacta conventa“, nustatę Abiejų Tautų Respublikos valstybės valdymo pagrindus, valdovo įgaliojimus bei finansinius ir karinius įsipareigojimus.

Į Krokuvą su gausia 1200 raitelių ir damų palyda naujasis elektas atvyko 1574 01 pab. 1574 02 21 Vavelyje jis buvo karūnuotas. Tačiau vesti, kaip buvo numatyta, žymiai vyresnės Onos Jogailaitės neskubėjo. Jam taip pat nelabai rūpėjo valstybės reikalai. Dienas dažniausiai leido puotaudamas ir pramogaudamas. Henrikui nepatiko nei Abiejų Tautų Respublikos klimatas, nei papročiai. Lietuvos DK iš viso nei sykio neaplankė.

1574 06 pr. Henrikas Valua gavo žinią apie Prancūzijos karaliaus Karolio IX mirtį. Po kelių dienų, naktį iš 18 į 19 slapta, negavęs senato pritarimo, pabėgo iš Vavelio. Pasivytas pasienyje, žadėjo grįžti po kelių mėnesių. Tačiau šio, kaip ir daugelio kitų pažadų niekada neįvykdė.

1575 02 11 karūnuotas Prancūzijos karaliumi, tapo Henriku III, o po dviejų dienų vedė Liudviką Lotaringietę. Tačiau religinės nesantaikos šalyje taikiai sureguliuoti nepavyko. 1577 prasidėjo naujas pilietinis karas. 1589 08 01 Henriką Valua nužudė dominikonas dvasininkas. Į Prancūzijos sostą atėjo Burbonų dinastijos atstovai.

Tai yra 2007-2008 m. programos „Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos mokslininkų bendradarbiavimas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendorius“ metu sukurto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendoriaus enciklopedinio žinyno dalis.

© Lietuvos Istorijos Institutas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija

Šaltinis
Lietuvos istorijos institutas
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją