Anksčiau Finansų ministerija skelbė, kad studentų studijoms finansuoti teikiamų lengvatinių paskolų palūkanos litais sieks nuo 9,88 iki 11,03 proc., o eurais – nuo 3,37 iki 3,87 proc., tačiau tuo pasipiktino studentų organizacijos, mat rengiantis aukštojo mokslo reformai buvo kalbama apie mažesnes palūkanas.
„Paaiškėjo, kad finansų rinkoje konjunktūra tokia nepalanki, kad palūkanos litais, šalia tokių palankių eurais, nors su valstybės garantija ir yra žemesnės nei rinkoje, bet vis tiek jų dydis svyruotų tarp 10-11 proc. bent šiais metais. Kadangi Vyriausybės programoje yra numatyta galimybė, tuo remiantis mes, pasitarę su Finansų ministerija, esam pasiruošę siūlyti tas nuostatas“, - Vyriausybės posėdyje trečiadienį sakė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
Ministro pasiūlytas kompromisas – kompensuoti dalį paskolų už studijas palūkanų – studentams yra priimtinas, tačiau Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) nusistebėjo, kad paskolų sistema valstybei kainuos dvigubai: tai yra valstybė turės ne tik garantuoti paskolų grąžinimą, bet ir dengti paskolų palūkanų dalį.
Lengvatinė valstybės garantuojama paskola mokesčiui už studijas reiškia, kad valstybė prisiima garantinius įsipareigojimus (paskolos grąžinimo riziką) dėl bankų teikiamų paskolų studentams. Kitaip tariant, studentams suteikiama galimybė gauti paskolą be jokių paskolos grąžinimą užtikrinančių priemonių (turto įkeitimo, laidavimo ir t.t.).
Paraiškos dėl paskolų pradedamos priiminėti rugpjūčio 27 d. ir baigiamos – spalio 4 d. Galutiniai studentų, gausiančių paskolas, sąrašai bus paskelbti spalio 18 d. – po šios datos studentais jau galės pasirašyti sutartis su konkrečiais bankais.
Šiemet valstybė numato garantuoti iki 100 mln. litų paskolų valstybės remiamų paskolų studentams, kurie už semestrą moka po 520 litų.
Finansų ministerija garantijos sutartis sudarė su penkiais bankais: „DNB Nord", „Swedbank", „Snoru", „Nordea" ir Šiaulių banku. Su šiais bankais sutarta, kad paskolų litais palūkanų dydis sieks nuo 9,88 iki 11,03 proc., o eurais – nuo 3,37 iki 3,87 proc., bet Vyriausybei sutarus dėl dalies palūkanų kompensavimo, paskolos litais atpigs beveik perpus.
Su bankais sutartas palūkanų dydis turėtų kisti priklausomai nuo VILIBOR arba EURIBOR dydžio. Finansų ministrės Ingridos Šimonytės nuomone, ateityje VILIBOR turėtų mažėti, tad problema turėtų išsispręsti savaime - esą valstybei ateityje kompensuoti palūkanų neprireiks.
Tuo metu susisiekimo ministras bei Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis posėdyje iškėlė klausimą, kas bus su studentais, kurie paims paskolas litais, valstybė jiems kompensuos 5 proc. viršijančias palūkanas, tačiau vėliau nutars nutraukti studijas.
„Aš kaip suprantu, pagal esamą tvarką jokių išieškojimų iš tų studentų nebus. Kitaip sakant, yra rizika, kad valstybė dalį pinigų gali išleisti šiaip. Nestabdant šio projekto dabar, aš kviesčiau ateityje pagalvoti apie mechanizmus, kaip tokiais atvejais elgtis – kai studentas, pasiėmęs kreditą nebaigia studijų. Nes dabar paskolą jis grąžina, o valstybės pagalbos nebegrąžina“, - svarstė E. Masiulis.
„Pas mus tokių studentų nebūna“, - juokavo premjeras A. Kubilius, bet švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius sako, kad mechanizmo bus ieškoma, nors priduria, jog šiuo atveju kalbama apie itin mažus galimus valstybės lėšų praradimus.