– Turbūt kad taip, bet kol kas neįžvelgiu net menkiausios pažangos. Ką padarė Sąjūdis? Man atrodo, kad nieko gera taip ir nesukūrė. Tik buvusius gerus specialistus išblaškė, išvarė, o į paviršių iškilo nieko gyvenime iki tol nepasiekę žmonės. Ir štai turime tai, ką turime.
Ar pastebėjote, kad visi buvę premjerai yra milijonieriai? Taip pat ir Algirdas Brazauskas. O visos privatizavimo istorijos baigiasi skandalais. Ir kad atsakomybė už blogus valdžios vyrų darbus tiesiog gražiai išplaunama. Ir gaudyk vėją laukuos.
Žmonės piktinasi, atsisako „Telekomo” paslaugų, bet kai panagrinėji sutartis, matai, kad „Telekomas” viską daro teisėtai, su juo tokią sutartį sudarė valstybė. Arba štai dabartinio premjero machinacijos. „Draugystės” viešbutį buvo leista privatizuoti už parašiuką, įgalinantį anais laikais premjerauti Gediminą Vagnorių.
O dabar jau jo žmona kalba apie „Draugystės” pardavimą kokiam nors kitam savininkui už labai daug kartų didesnę sumą, nei viešbutis buvo nupirktas. Viešbučio kaina per keletą metų pakilo 2000 proc. Čia kaip savotiškas klondaikas.
– Ar nemanote, kad kai tapsime Europos Sąjungos nariai, politinis procesas Lietuvoje bus bent šiek tiek atviresnis, veiksmingesnis?
– Ar bus kas geriau Europos Sąjungoje? ES yra biurokratinė mašina, tik tobulesnė, turinti daugiau patirties. ES dabar gali mums šiek tiek padėti, bet ir mes juk turėsime prisidėti prie jos kūrimo. Ir jei nepasitempsime, neišmoksime dirbti, mes gatavi. Čia kaip įstoti į gerą komandą. Reikia gerai žaisti.
Man tik skaudu, kad žmoneliai mūsų kvaili, paburba paburba ir tam kartui nutyla. Ir kenčia. Ir suprantu kartu juos, visa tai, kas vyksta valdžioje, žmonėms valią, norą dirbti ar rinkimuose dalyvauti numuša. Tepasiunta!
– Bet ar neįžvelgiate pačių Lietuvos žmonių problemos: jie stebi ir nesipriešina, kad būtų kitaip?
– Aišku, kad taip. Ir Lietuvoje, ir Prancūzijoje paprasti žmonės yra vienodi. Galbūt Prancūzijoje valdžia yra teisingesnė, nes ten geriau veikia įprotis, įstatymas. Pagauna greičiau už rankos.
Bet, skirtingai nei Lietuvoje, ten darbo žmogus yra organizuotas. Čia profsąjungos neveikia, nes viskas buvo sugriauta ir žmogus neturi kur pasiskųsti. Na, jeigu kas blogai, aš tegaliu nueiti pas B.Lubį.
Kalinių teises ginančių organizacijų yra aštuonios, o nukentėjusių – nei vienos. Jeigu banditas pakliuvo į bėdą, tai jam valstybė duoda dar ir advokatą. O jei jūs nuo to bandito nukentėjote, tai pats advokatą ir samdykite. Jei teismą pralaimėsite, nes banditas pasirodė turtingas besąs, dar ir už teismo išlaidas sumokėsite.
Taigi visos bėdos, kad žmonės neorganizuoti. Ir pradės jie organizuotis, kai pradės labiau orientuotis ir kai žmogus dar labiau nukelnės. Gal tada atsiras sąžiningų lyderių, nauja karta išaugs.
– Bet juk dėl to, kad žmonės nėra aktyvūs, ir valdžia nesistengia būti atsakinga. Jei niekas nereikalauja…
– Ar nepastebėjote, kad, kaip jau ir minėjau, viskas daroma taip, kad net toji atsakomybė „išplauktų”. Ranka ranką plauna. Socialdemokratai nebaudžia nei vieno konservatoriaus, o konservatoriai – nei vieno iš ankstesnės valdžios.
Nėra valdžios vyrų atšaukimo mechanizmo, ketverius metus sėdi ir savo problemas sprendžia. Seime neva veikia ta vadinamoji „etikmatj” komisija, vadovaujama Algimanto Salamakino. Algis šaunus vyras, bet ar jis pakankamas autoritetas tokiai komisijai vadovauti? Žmogus sąžiningas, laksto, dirba, bet ką jis gali padaryti? Juk visi iš jo tyčiojasi, ir Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dabar geriau žino iš Salamakakino, „Dviračio televizijos” herojaus, nei iš tikrosios komisijos veiklos.
Juk taip tyčia buvo padaryta. Bene svarbiausios Seimo komisijos vadovu paskirti žmogų, nė nebaigusį aukštojo mokslo! Kodėl neina į tokios komisijos pirmininkus G.Kirkilas ar koks V.Andriukaitis? Jie per gudrūs, nenori plauti svetimos kiaulės. Juk aš irgi buvau Seime, žinau, kaip ten viskas veikia. Jeigu neini į kokią nors grupuotę, nesijungi, esi niekam nereikalingas. Net Valstybės kontrolė niekam nėra autoritetas. Valstybės kontrolė priima nutarimus, bet jų niekas nevykdo. Ir niekas už tai neatsako.
– O žiniasklaida? Ar ji nevykdo bent šiokios tokios valdžios kontrolės?
– Žiniasklaida neatstovauja masėms, darbo žmogui, ji nori uždirbti. Bet Vakaruose, skirtingai nei Lietuvoje, senoji inteligentija yra gana stipri. Lietuvoje inteligentai pasislėpė, rašytojai nebeatstovauja žmonių interesams. Rašo kažkam, bet tikrai ne paprastiems žmonėms. Ir neturtingi jie, vos išgyvena.
Juk jei kariuomenei atiduodame milijardą, o kultūrai – tik keliolika milijonų, tai apie ką kalbėti. Aš kultūrą suprantu plačiąja prasme, kaip kūrybą. Tik skatinant kūrybą galima ką nors sukurti. Tik išsilavinę ir kūrybingi žmonės turi idėjų, idealų ir siekia daugiau nei savo kišenės papildymo. Kodėl Lietuvoje tai pamiršta? O dėl to, kad drumstame vandenyje labai patogu žuveles gaudyti.
– Bet aš ir vėl grįžtu prie žmonių ir jų atsakomybės. Sakote, kad A.Brazauskas daugiau savo kišene nei valstybe rūpinasi. Bet juk jis vienas iš autoritetingiausių politikų žmonių akyse.
– Yra tokia sena arabų patarlė: „Pavogsi kupranugarį, pagaus ir pakars. Nuvarysi bandą, su tavimi ves derybas. Užimsi kaimą, tave rinks karaliumi”. A.Brazauskas ką reikia patepa, taip nutildo, nes turi aplinką, kuri buvo suformuota dar tarybiniais laikais ir jį palaiko. Karaliuku tapo dar tuomet, kai reikėdavo vežti kyšius į Maskvą. Ir toji tradicija išliko iki šių laikų.
O partija tyli ir nesipriešina, nes ten dauguma – trintukai, tokie kaip J.Bernatonis ar V.Andriukaitis, dauguma tokių. Vieni sėdi kaip peliukai olandiškame sūryje prasigraužę urvelį, tyli, kiti niekur be reikalo nepajudina piršto. Aktyvesni ir savarankiškiau mąstantys partijoje buvo nustumti į šalį. Juos arba grasina iš partijos išmesti, arba jau išmetė.
Ir apskritai juk jokios socialdemokratų partijos nėra. Ar galite man pasakyti nors vieną partijos sprendimą, kuris atitiktų socialdemokratų internacionalo idealus? Yra A.Brazauskas ir jo trintukai. Lygiai tas pats visose kitose partijose. Yra V.Landsbergis, E.Gentvilas, A.Paulauskas, o partijų nėra.
– Bet ar nemanote, kad tai, kas vyksta valdžioje, yra visuomenės atspindys?
– Na, galbūt daug kur galima įžvelgti lietuviškų bruožų. Kai durnas į savo komandą dar durnesnį priima. Pažiūrėkite, kokią komandą R.Paksas susirinko. Jei jau Lietuvoje penkiolika normalių žmonių, specialistų negalima rasti, tai apie kokią valstybę mes šnekam!
Bet su teiginiu, kad Lietuvos valdžia yra visuomenės atspindys, niekada nesutiksiu. Todėl, kad dabartiniai vadai atėjo ne normaliu, ne demokratiniu keliu. Jie atėjo revoliucijos, dainuojančios, kaip mes ją vadiname, keliu. Tada nebuvo taisyklių. Tiesiog patekę į valdžią šie žmonės rado būdų, kaip ją išlaikyti. Ir praėjo dar nedaug laiko, kad dabartinė rinkimų tvarka taptų papročiu, tradicija.
Dabar valdžia džiaugiasi, kad į referendumą daug žmonių atėjo, neva jie neabejingi ir neprotestavo prieš valdžią. Pasakyčiau, kaip jie atėjo.
Čia po mūsų kaimą girtas paštininkas balsavimo biuletenius vežiojo. Aš jo klausiu, ką tu, žmogau, darai. O jis man – „man už kiekvieną balsą juk sumoka”.
Matytumėt, kas čia darėsi!
Juk jeigu žmogus serga, tai pas jį reikia atvažiuoti su urna, dar ir Rinkimų komisijos narys turėtų kartu važiuoti. O čia sau girto paštininko portfelis pilnas vokų, biuletenių, turi sau antspaudą. Pats rašė, klijavo ir į savo portfeliuką deda. Gerai, kad tų vokelių neišmėtė.
Dar nė vienų tokių rinkimų nėra buvę, kaip šis referendumas. Mane tai papiktino, įžeidė.
– Bet vėlgi, o kodėl žmonės neprieštaravo, kad taip būtų, neapskundė? Gal jiems iš tikrųjų viskas vienodai?
– Ne, negalima taip sakyti. Juk yra kaimo mokytoja ir yra kaimo girtuoklėlis, traktorininkas, artojas. Vienų balsą reikia pelnyti, kitų gali lengvai „nupirkti”. O tuo ir naudojamasi. Čia ne visuomenė kalta, visokių žmonių juk būna. Valdžia naudojasi tuo, kad kai kuriems žmonėms iš tikrųjų viskas vienodai arba jie nežino, kaip turi būti.