Jeigu Vyriausybė pritartų Švietimo ir mokslo ministerijos teikiamam nutarimo projektui, valstybė studentams kompensuotų studijų paskolų palūkanas, kurios būtų imamos litais, mat palūkanos eurais 5 proc. neviršija.
„Aš, kaip aukštojo mokslo reformą kuruojantis ministras, pasitaręs su premjeru ir finansų ministre inicijuoju atitinkamo Vyriausybės nutarimo korekcijas, kad jame būtų įtvirtinta galimybė valstybės lėšomis kompensuoti palūkanas lengvatinėms paskoloms studijoms pasiimti, kurios viršytų 5 proc. palūkanų dydį“, - trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Steponavičius.
Kitą savaitę Vyriausybei bus pateiktas atitinkamas nutarimo projektas.
Ministro teigimu, valstybė galėtų imtis kompensuoti paskolų už studijas palūkanas, tačiau, pavyzdžiui, paskolos pragyvenimui būtų paliekamos ant studentų pečių. „Pragyvenimo išlaidoms palūkanų kompensavimas nėra numatytas, norime išvengti piktnaudžiavimo, kad nelabai reikiant būtų skolinamasi, po to padedama į banką ir už didesnes palūkanas lėšos naudojamos ne pagal paskirtį“, - teigė politikas.
Klausiamas apie konkrečią sumą, kurios gali prireikti kompensuoti paskolų palūkanoms, G. Steponavičius sako, kad pirmiausia reikia pažiūrėti, koks bus paskolų poreikis. Ministro teigimu, preliminariai skaičiuojama, kad šiais metais kompensacijoms gali prireikti apie 1 mln. Lt, kitais – apie 5 mln. Lt.
„Šiais metais lėšos būtų iš valstybės biudžeto, vienas iš variantų iš Valstybinio mokslo ir studijų fondo biudžetas, kitais metais – Europos struktūrinės lėšos ir tam mes esam su mūsų „struktūrininkais“ pradėję parengiamuosius darbus, kad pakeistume visus reikiamus dokumentus“, - sakė G. Steponavičius.
LSAS: bankinė paskolų sistema valstybei kainuos dvigubai
Lietuvos studentų atstovybių sąjunga, atsižvelgdama į vakar, rugpjūčio 18 d., LR Finansų ministerijos išplatintą informaciją, kad siūlomų paskolų studentams palūkanos sieks nuo 9,88 iki 11,03 proc., eurais – nuo 3,37 iki 3,87 proc., teigiamai vertina šiandienos LR Švietimo ir mokslo ministerijos pareiškimą, jog palūkanos, kurios viršys 5 proc. dydį studentams bus kompensuojamos. LSAS vertinimu, derybos su bankais buvo itin nesėkmingos, kadangi dabar valstybė bankams turės ne tik garantuoti paskolų grąžinimą, bet ir dengti paskolų palūkanų dalį.
„Paskolų studijoms 5 proc. palūkanų dydis ir likusios palūkanų dalies valstybės kompensavimas yra tikrai teigiamas žingsnis, kadangi tai bus ne blogesnės paskolų palūkanų sąlygos nei buvo iki šiol, kai paskolas teikė Valstybinis mokslo ir studijų fondas. Tačiau labai gaila, kad derybos su bankais buvo itin nesėkmingos, nes likusią palūkanų dalį bankams turės padengti valstybė“, - pranešime spaudai cituojama LSAS prezidentė Indrė Vareikytė.
Pasak jos, valstybė garantuoja bankams už paskolas studentams, jas teikdami bankai nepatirs jokios rizikos, dėl to, paskolos aukštajam mokslui neturėtų tapti komerciniu produktu. „Europoje tokios paskolos teikiamos už administravimo mokestį arba iki 1 proc. dydžio palūkanomis”, – sako I.Vareikytė
Lietuvos studentų atstovybių sąjunga pabrėžia tai, kad paskolos turi būti išduotos studentams ne vėliau, kaip iki š. m. spalio 1 dienos, nes iki šios dienos dauguma Lietuvos aukštųjų mokyklų reikalauja susimokėti studijų įmokas.
LSAS taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kur kas didesnės šalys nei Lietuva atsisako paskolų per komercinius bankus sistemos studentams. JAV šiuo aspektu yra realus pavyzdys, kai šioje šalyje buvo atsisakyta komercinių paskolų studentams, kadangi tai ne tik užkrovė didelius įsiskolinimus studijuojančiam jaunimui, bet ši sistema labai ženkliai prisidėjo prie ekonominio nuosmukio.
Taip pat LSAS primena, kad sąjunga yra siūliusi vertinant ilgalaikę perspektyvą Lietuvai saugiau būtų turėti valstybinį studijų paskolų fondą nei paskolas studentams teikti per komercinius bankus.
DELFI primena, kad antradienį Finansų ministerija paskelbė pasirašanti garantijos sutartis su 5 bankais: „DNB Nord", „Swedbank", „Snoru", „Nordea", Šiaulių banku. Paskolų litais palūkanų dydis būtų nuo 9,88 iki 11,03 proc., eurais – nuo 3,37 iki 3,87 proc. Palūkanų dydis kistų priklausomai nuo VILIBOR arba EURIBOR dydžio.
Lengvatinė valstybės garantuojama paskola mokesčiui už studijas reiškia, kad valstybė prisiima garantinius įsipareigojimus (paskolos grąžinimo riziką) dėl bankų teikiamų paskolų studentams. Kitaip tariant, studentams suteikiama galimybė gauti paskolą be jokių paskolos grąžinimą užtikrinančių priemonių (turto įkeitimo, laidavimo ir t.t.).
Paraiškos dėl paskolų pradedamos priiminėti rugpjūčio 27 d. ir baigiamos – spalio 4 d. Galutiniai studentų, gausiančių paskolas, sąrašai bus paskelbti spalio 18 d. – po šios datos studentais jau galės pasirašyti sutartis su konkrečiais bankais.
Šiemet valstybė numato garantuoti iki 100 mln. litų paskolų valstybės remiamų paskolų studentams, kurie už semestrą moka po 520 litų.