Palūkanas sumažins konkurencija?
„Šiuo metu pasirašomos garantijos sutartys su 5 bankais: „DNB Nord", „Swedbank", „Snoru", „Nordea", Šiaulių banku. Paskolų litais palūkanų dydis šiai dienai būtų nuo 9,88 iki 11,03 proc., eurais – nuo 3,37 iki 3,87 proc. Palūkanų dydis kis priklausomai nuo Vilibor arba Euribor dydžio", - ketvirtadienį paskelbė ministerija.
Anot jos, specialiai komisijai pavyko pritraukti daugiau bankų ir pasiekti, kad studentams būtų teikiamos paskolos su mažesne marža. Bankų pasiūlyta maksimali marža yra 2,5-3 proc. Pakartotiniame kvietime dalyvavo daugiau bankų. Pirmame kvietime pasiūlymus teikė 4 bankai, o antrajame – 6.
Valstybė prisiima garantinius įsipareigojimus (paskolos grąžinimo riziką) dėl bankų teikiamų paskolų studentams. Kitaip tariant, studentams suteikiama galimybė gauti paskolą be jokių paskolos grąžinimą užtikrinančių priemonių (turto įkeitimo, laidavimo ir t.t.). Paskolos bus pradėtos teikti rudenį ir bus teikiamos tiems studentams, kurie nepateko į valstybės finansuojamas vietas.
Sutartimis esą užfiksuota, kad paskolų teikimo sąlygos negali blogėti, o mažėjant tarpbankinėms palūkanoms, palūkanos paskoloms taip pat mažės – jos bus peržiūrimos kas 3 mėnesius. Konkrečios paskolų sutarčių su studentais sąlygos bus nustatomos paskolų ėmimo metu, bet jos negalės būti blogesnės nei bankų pasiūlymuose nurodytos sąlygos, pateiktose kredito įstaigų atrankos metu. „Bankai dėl studentų konkuruos tarpusavyje, todėl tikėtina, kad studentas pasirašys paskolos sutartį palankiausiomis sąlygomis", - viliasi ministerija.
Šiemet valstybė numato garantuoti iki 100 mln. litų paskolų valstybės remiamų paskolų studentams, kurie už semestrą moka po 520 litų. Iki šiol paskoloms skiriama suma kasmet būdavo apie 20 mln. litų.
Pasirinkusieji mokamas vietas liko apgauti?
Reaguodama į paskelbtas bankų siūlomas palūkanas studentams, LSAS kreipėsi į finansų ministrę Ingridą Šimonytę, prašydama dar kartą peržiūrėti garantijos sutarčių sąlygas. Ji taip pat prašo premjero Andriaus Kubiliaus ir Seimo pirmininko Arūno Valinsko spręsti susidariusią situaciją, kai daugiau nei 15 tūkst. studentų, įstojusių į mokamas vietas, liko apgauti.
LSAS vertinimu, ministerijos paskelbtos sąlygos yra bene dvigubai prastesnės, nei buvo iki šiol, kai paskolos studentams buvo teikiamos per Valstybinį mokslo ir studijų fondą.
„Studentai, remdamiesi atsakingų pareigūnų pažadais, kad paskolų sistema bus ne prastesnė nei buvo iki šiol, rinkosi mokamas studijų vietas. Deja, daugiau nei 15 tūkst. studentų, kurie skolinimosi sąlygas sužinojo jau pasirašę studijų sutartis su aukštosiomis mokyklomis, turės arba nepalankiomis sąlygomis skolintis iš komercinių bankų, arba likus kelioms savaitėms iki studijų rasti nemažas lėšas įmokoms”, - pažymėjo LSAS prezidentė Indrė Vareikytė.
Anot jos, šios aplinkybės turės įtakos studentų apsisprendimui, ar studijuoti. Kad nenukentėtų studentai, LSAS ragina Seimą, Vyriausybę ir Finansų ministeriją rasti palankiausią studentams sprendimą siekiant išspręsti susidariusią situaciją.
„Atsakingi pareigūnai turėtų ir toliau ieškoti geriausio sprendimo dėl palūkanų, - teigiama išplatintame pranešime. - LSAS yra ne kartą išsakiusi poziciją, jog užtikrinti palankias skolinimosi sąlygas studentams valstybė galėtų plėtodama valstybinę paskolų sistemą, kompensuodama palūkanas arba ieškodama kitų sprendimų."
LSAS taip pat atkreipė dėmesį, jog kai kurios kitos šalys atsisako paskolų studentams sistemos. JAV esą buvo atsisakyta bankų paskolų studentams: jos ne tik užkrovė didelius įsiskolinimus studijuojančiam jaunimui, bet ir ši sistema prisidėjo prie ekonominio nuosmukio.
„Sistema – nepalanki studentams"
DELFI kalbintas D. Dikšaitis teigė, jog kol kas pasirašytos sutartys tik tarp ministerijos ir bankų, bet ne tarp bankų ir studentų. Šiose esą bus galima tikėtis mažesnių palūkanų normų, nes bankai konkuruos tarpusavyje. Anot LSS vadovo, kai kuriems studentams turėtų būti taikomos dar mažesnės palūkanos.
„Paskolų sistema nepakankamai tobula ir nepakankamai palanki studentams. Ne kartą sakėme savo kritiką. Valdžios institucijos kažkiek nusiteikusios sistemą keisti. Yra viena bėda – valstybė neturi pinigų paskoloms ir yra priversta eiti į dialogą su bankais. Čia atsiranda tam tikri niuansai, o manevro laisvė apribota", - kalbėjo D. Dikšaitis.
Sąjungos prezidentas pažymėjo, kad kol kas kalba eina apie paskolas vieniems metams – kitąmet esą bus galima tikėtis mažesnių palūkanų. Jas esą garantuotų ir pinigus siūlantys tarptautiniai bankai.
D. Grybauskaitė žadėjo siekti mažesnių palūkanų
Kad studentams teikiamų paskolų palūkanos gali siekti 11 proc., prabilta prieš kelias savaites. Tuomet dienraštis „Lietuvos rytas" pranešė, kad palūkanos už paskolas, vadinamas lengvatinėmis, litais sieks 11,44 proc., o eurais – 4,03 proc.
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius buvo paskelbęs, kad šių paskolų palūkanos neturėtų viršyti 6 proc. Kad tik tokias palūkanas galėtų padengti, tikino ir patys studentai.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė nesuprantanti, kad paskolų būsto renovavimui palūkanos siekia 3 proc., o valstybės ateities – studentų – paskoloms – apie 11 proc. Šalies vadovė žadėjo primygtinai prašyti Švietimo ir mokslo bei Finansų ministerijas kartu ieškoti būdų palankesnei paskolų sistemai sukurti, o jei nebus sugalvota, ką daryti, galbūt siūlyti valstybei skolintis ir dalį palūkanų padengti.
Be valstybės garantijos – dar brangiau
Paskolų palūkanos studentams apskaičiuojamos prie tarpbankinių palūkanų ("Euribor" ar "Vilibor") pridėjus pelno maržą. Pastaroji negali viršyti 3 proc. Tiesa, paskolų be valstybės garantijos palūkanos dar didesnės. "Swedbank" jau kelerius metus studentams teikia paskolas. Jei studentas turi laiduotoją, palūkanų norma siekia 15,24 proc. (6 mėn. "Vilibor" ir 5,9 proc.), jei neturi laiduotojo - 15,74 proc. (6 mėn. "Vilibor" ir 6,4 proc.). Kitiems klientams, ne studentams, vartojamąjį kreditą litais bankai šiuo metu teikia už 16-19 proc. palūkanas.
Anot „Lietuvos rytoj", studentui paėmus, tarkime, 5 tūkst. litų paskolą pirmiesiems mokslo metams, pirmąjį pusmetį bus skaičiuojamos palūkanos nuo pusės sumos – 2,5 tūkst. litų. Jei paskola imama litais, mėnesio palūkanos pirmąjį semestrą sudarytų apie 23 litus, antrąjį pusmetį ši įmoka padvigubėtų. Per ketverius studijų metus, jei visam šiam tarpsniui reikalinga paskola, studentas, pasiėmęs 20 tūkst. litų paskolą, sumokėtų iki 5 tūkst. litų palūkanų.
Jei skolinamasi eurais, mėnesio palūkanos pirmąjį semestrą siektų 2,4 euro, antrąjį – dvigubai daugiau. Jei studentas skolinasi visam ketverių metų studijų laikotarpiui, per visą tą laiką jis sumokėtų per 1,7 tūkst. litų. Baigęs studijas absolventas paskolą turės grąžinti per 15 metų.
Jei jis rinksis ilgiausią periodą paskolai litais grąžinti, per mėnesį turės sumokėti 303 litus, iš jų 111 litų - palūkanų. Jei pasirinks trumpesnį laiką, tarkime, 5 metus, mėnesio įmoka sieks 525 litus, palūkanų dalį joje sudarys 191 litas.
Jei studentas skolinosi eurais, baigęs studijas per mėnesį turės mokėti po 52 eurus, iš kurių 19 eurų – palūkanų dalis.
Nutarusiajam su banku atsiskaityti per 5 metus kas mėnesį teks sumokėti po 116 eurų, iš kurių 19 eurų – palūkanų dalis. Įmokos pamažu mažės.