Gimė 1461 08 05 Krokuvoje, Vavelio pilyje, Kazimiero Jogailaičio ir Elžbietos Habsburgaitės ketvirtasis sūnus. Buvo vedęs Maskvos dk Ivano III dukrą Eleną. Jaunystėje lavinosi valdovo dvare Krokuvoje. Po tėvo mirties 1492 07 20 išrinktas Lietuvos dk, iki 1501 valstybę valdė atskirai nuo Lenkijos. Šiuo periodu bandė realizuoti Lietuvos DK savarankiškumo stiprinimo politiką, vykdydamas krašto reformas. Aleksandro laikais vyko tolesnis valstybinių institucijų formavimas.
1492 valdovo privilegija patvirtintos Ponų Tarybos teisės ir kompetencija. Jo laikais susiformavo praktiškai visos arba daugelis Lietuvos DK centrinių, dvaro ir žemės pareigybių (kancleris, maršalkos, iždininkai, etmonai, vaivados, kaštelionai etc.). Nuo 1492 susiklostė seimų šaukimo tradicija: 1492-1506 įvyko 11 seimų. 1499 03 20 Aleksandro nuostatuose buvo įteisinta stačiatikių bažnyčios padėtis Lietuvos DK (bažnyčios teismo imunitetas, pasauliečių patronato teisė).
Didelės reikšmės Lietuvai, o ypač Vilniui, turėjo nuolatinio valdovo dvaro atnaujinimas. Lietuvos sostinėje, patvirtinęs jai savivaldos bei suteikęs sankrovos teises, Aleksandras Jogailaitis praleido didžiąją savo gyvenimo dalį. Jo dvare susibūrė nemažai išsilavinusių ir kompetetingų to meto asmenų. Jų dėka tobulėjo valdovo kanceliarijos darbas, klostėsi valstybės archyvas – Lietuvos Metrika. Vilniuje atsirado naujų institucijų – 1495 įsteigtas pirmasis Lietuvos DK auksakalių cechas, pradėjo veikti pinigų kalykla, kaldinusi lietuviškus pusgrašius ir denarus. Jam valdant 1503 pradėta statyti gynybinė miesto siena.
Aleksandro Jogailaičio vedama užsienio politika buvo mažiau sėkminga nei vidaus pertvarkymai. Iškilo santykių sureguliavimas su Maskvos DK ir Lenkija bei dalyvavimas Jogailaičių dinastinėje politikoje Vidurio ir Rytų Europoje. Lietuvai teko patirti du karus su Maskva (1492-1494, 1500-1503). Mažai gelbėjo 1495 dinastinė santuoka su Ivano III dukra Elena. Valstybė prarado ketvirtadalį savo žemių rytinėje dalyje. Nepavyko suderinti ir bendros Jogailaičių (Vengrijos ir Čekijos valdomų brolio Vladislovo Jogailaičio, Lenkijos – brolio Jono Albrechto) politikos.
Nepaisant buvimo Jogailaičių dinastijos tėvonija, Lietuva bloke vaidino antraeilį vaidmenį (pripažįstamas vyresniųjų brolių vaidmuo, periferinė valstybės padėtis). Visa tai atsiliepė ryšiams su Lenkija. Naujas etapas abiejų valstybių santykiuose buvo 1501 10 23 sudaryta Melniko sąjunga, Aleksandrui tampant Lenkijos karaliumi. Dvi valstybes nuo tol apjungė vieno valdovo asmuo. Nuo 1501 prasidėjo Aleksandro valdymo lenkiškasis periodas, mažiau dėmesio kreipiant Lietuvos DK reikalams.
Aleksandras Jogailaitis mirė Vilniuje 1506 08 19. Nors jo valia buvo kitokia, palaidotas Vilniaus katedroje.
Tai yra 2007-2008 m. programos „Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos mokslininkų bendradarbiavimas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendorius“ metu sukurto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendoriaus enciklopedinio žinyno dalis.
© Lietuvos Istorijos Institutas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija