Apie netęsimus pažadus D. Grybauskaitė švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui jau yra priminusi susitikime prieš savaitę. Prieš reformos startą G. Steponavičius žadėjo ne didesnes kaip 6 proc. palūkanas lengvatinėms studentų paskoloms, tačiau jau dabar aišku, kad paskolų palūkanų litais „lubos“ sieks 11,44 proc., eurais - 4,03 proc.

„Jei Vyriausybė nesugalvos, ką daryti, prezidentė siūlys galbūt valstybei skolintis ir dalį palūkanų dengti. Tokie aukšti procentai, kaip dabar, negali būti. Pagalvokite – priimtas įstatymas, kad butų renovavimui bus teikiamos paskolos su fiksuotomis 3 proc. palūkanomis, o Lietuvos ateičiai, kas yra studentai ir studijos, – 11 proc. Taip būti negali“, - šalies vadovės poziciją DELFI perdavė Švietimo, mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų grupės vadovė V. Būdienė.

Pasak V. Būdienės, prezidentė primena, kad buvo politinis pažadas ir Vyriausybė turi galvoti, kaip jį realiai įvykdyti. Palūkanų norma esą nebūtinai turi siekti žadėtus 6 proc., bet tikrai ne tiek, kiek siūloma dabar. „Reikia aktyviau derėtis su bankais, juk yra valstybės garantijos, tai bent mokesčiui už mokslą padengti palūkanos turi mažėti“, - sakė prezidentės patarėja.

ŠMM: dar deramasi

Aistė Skaržinskaitė
„Su atrinktomis kredito įstaigomis Finansų ministerija šiuo metu tebeveda derybas. Sutartys dar nėra pasirašytos, dėl sąlygų tariamasi, todėl neatmetama galimybė, kad studijų paskolų palūkanos bus mažesnės nei dabar minima maksimali 4 proc. norma paskoloms eurais ir 11 proc. paskoloms litais“, - aiškino švietimo ir mokslo ministro atstovė spaudai Aistė Skaržinskaitė.

Pasak A. Skaržinskaitės, šiuo metu nėra planų inicijuoti siūlymus Vyriausybei, bet jei Finansų ministerija imsis veiksmų, kurie palengvintų paskolų naštą studentams, ŠMM tokias iniciatyvas rems.

Planuojama, kad studentai galės pradėti teikti prašymus paskoloms rugpjūčio pabaigoje, o pinigai pasieks aukštąsias mokyklas spalio pabaigoje. Galutinai šios datos bus patvirtintos pasirašius sutartis su kredito įstaigomis.

D.Klyvienė: studentus išgelbės tik valstybė

„Čia daugiau valstybės reikalas, nes turbūt ji vienintelė gali, tarkim, dotuoti dalį palūkanų normų. Bankas visgi yra komercinė institucija, taip pat įvertina riziką ir visus kitus veiksnius“, - situaciją komentuoja „Danske Bank“ vyriausioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė.

D. Klyvienė sutinka, kad palūkanų normos dabartinėmis sąlygomis yra aukštos, tačiau siūlo pasižiūrėti, kokiomis sąlygomis pastaruoju metu rinkoje eurais skolinosi valstybė.

„Visame kontekste turbūt akivaizdu, kad vargu ar galima tikėtis pastebimai mažesnių palūkanų litais, kai valstybė, kuri yra pats nerizikingiausias skolininkas, pasiskolino beveik už 10 proc. Turbūt yra daug objektyvių sąlygų, kurios lemia dideles palūkanas“, - svarstė V. Klyvienė.

Tokioms struktūrinėms reformoms, kaip aukštojo mokslo, analitikė nemato kito kelio, kaip valstybei dotuoti dalį palūkanų ar teikti papildomas garantijas. Dotacijas arba papildomas garantijas finansiniam sektoriui esą teikia daugelis valstybių. Siekiant sumažinti naštą studentams, V. Klyvienė sako nematanti kito kelio ir Lietuvai.