- Susidūriau su problema pildydama prašymą ir norėčiau išsiaiškinti. Ar galima prašyme rašyti taip: pirmoje vietoje - VU ekonomika valstybės finansuojama (vf), o antroje vietoje- VU ekonomika mokama (m)?
- Taip rašyti galima, pageidavimų išdėstymui jokių ribojimų nėra, tačiau, jei bus netenkintas pirmas pageidavimas į vf vietą, ko gera, bus patenkintas pageidavimas į m vietą ir kiti pageidavimai į vf nebus nagrinėjami. Ar Jums tas tikrai tiks? Dauguma mokamus norus rašo pabaigoje.
- Jeigu neįstosiu į universitetą, ar nebus vėlu paduoti prašymą į kolegiją? Ar galima studijų programas rašyti ir studijuoti universitete, ir studijuoti kolegijoje?
- Nevėlu, tik reikės parašyti prašymą nagrinėti Jūsų pirminiame prašyme nurodytus pageidavimus į kolegines programas. Sąrašą galite koreguoti. Visam tam Jūs turėsite tris dienas – nuo liepos 22 d iki liepos 25 d.
- Kaip šiuo metu yra geriausia stoti - į dieninę ar į vakarinę? Ar tai turi įtakos studijų kainoms, kokybei? Aš esu užsienio valstybes pilietis, turiu nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje.
- Visa kaina, kurią teks sumokėti už studijas, bet kuriuo atveju yra ta pati. Studijuodamas nuolatine forma Jūs studijuosite 4 metus, o ištęstine forma – 6 metus. Studijuojant bet kuria forma, Jūs galite rinktis tiek dieną, tiek vakare, tiek neakivaizdiniu ar nuotoliniu būdu siūlomus modulius (nors ne kiekviena aukštoji mokykla kol kas galės tą pasiūlyti). Dienos meto studijos visgi yra kokybiškesnės. Taigi, kokybė Jūsų rankose.
- Aš antrame kurse pasiėmiau akademines atostogas. Kitais metais, kai vėl pradėsiu mokytis, ar reikės mokėti už mokslą? Pirma nemokėjau.
- Vyresnių kursų studentai studijuos sena tvarka. 520 lt įmoką gali tekti mokėti, jei vidurkis mažesnis negu 8.
- Norėčiau paklausti, ar yra žinoma, kiek mokinių padavę prašymus šiais metais į universitetines meno sritis ir kokie universitetai, be Muzikos ir teatro akademijos ir be Dailės akademijos, konkuruos?
- Žinoma, konkurencija nemaža, nes į visas meno studijų programas bus apie 700 studijų krepšelių. Meno studijų programų yra VDA, LMTA, KTU, VDU, ŠU, KU, VGTU.
- Buvo skelbiama, kad stojant į architektūrą VDA bus reikalaujama lietuvių, anglų, dailės istorijos pažymių. Staiga gegužės mėnesį atsirado matematika. Mokiniai nebuvo jo pasirinkę...
- Deja, ne taip. Kiekviena aukštoji mokykla savo priėmimo sąlygose naudojo skirtingus dalykų derinius ir svertinius koeficientus, tačiau paprastai nenukrypdavo nuo oficialaus sąrašo. Oficialiai visoms architektūros programoms Lietuvos aukštosiose mokyklose prieš du metus buvo nustatyti ir paskelbti šie dalykai: lietuvių kalba, užsienio kalba, matematika. Kai kurios mokyklos savo taisyklėse naudojo ne visus išvardytus dalykus.
- Norėčiau paklausti, ar gavęs studijų krepšelį viename universitete, galėsiu jį išsinešti į kitą universitetą?
- Taip, tačiau tik studijų srities mastu, konkrečios to nešiojimo sąlygos dar bus nustatytos.
- Kaip įmanoma įstojus į mokamą vietą laikui bėgant pereiti į valstybės finansuojamą?
- Galimybė numatyta, tačiau kaip greitai pasisektų, sunku nuspėti. Jums tokia vieta konkurso keliu gali būti pasiūlyta jei kas nors nubyrės tame pačiame kurse toje pačioje programoje.
- Man įdomu, kaip bus su papildomais diplomais kaip „Fotonas", taip pat VU jaunųjų matematikų mokyklos. Pridės papildomų balų ar ne?
- Ne, balų nepridės. Balai skiriami tik šalies ir tarptautinių olimpiadų nugalėtojams ir šalies sporto rinktinių nariams (jiems tik sporto programose).
- Norėčiau paklausti, kiek šiais metais bus priimta studentų į VU geografijos ir VPU geografijos vf studijas. Gal galite nurodyti tinklapį, kur rasčiau informacijos apie priimamų studentų į specialybes skaičių?
- Tokių skaičių nerasite ir jų nėra. Fizinių mokslų studijoms, kurioms priklauso geografija, iš viso bus skirta apie 1700 krepšelių, į juos pretenduos visi geriausi matematikai, fizikai, chemikai, informatikai, geografai ir t.t.
- Norėčiau paklausti, su kokiu minimaliu balu būtų įmanoma įstoti į MRU teisę ? Ir į VU teisę?
- Neturime jokių prognozių, bet ten konkurencija bus itin nuožmi.
- Kaip bus tokiu atveju, jeigu aš pirmenybę noriu teikti vf koleginėms studijoms, o tik po to rinkčiausi mokamas universitetines studijas. Kaip pildyti prašymą?
- Jokių problemų. Jei po universitetinių eilių paskelbimo Jums pasiūlyta vieta netinka, Jūs parašote prašymą ir jos atsisakote bei prašote nagrinėti pageidavimus į kolegijų programas.
- Kaip galima sužinoti, ar mano prašymas tikrai užregistruotas. Ar reikia gavus atestatą dar vykti į artimiausią universitetą registruotis, ar tai jau padaro jūsų sistema?
- Jūs gaunate registracijos numerį ir save matote duomenų bazėje, niekur vykti nereikia. Tačiau vėliau Jums teks atvykti įregistruoti dokumentus.
- Jei aš įstosiu į kažkokią ne itin paklausią specialybę ir gausiu krepšeli, turbūt jau rugsėjo antrą su visu krepšeliu galiu pereiti į kitą specialybę, kuri mane labiau domina??
- Į tos pačios studijų srities programą galėsite pereiti, tačiau vargu ar taip greitai, nes toks perėjimas turės būti suderintas su institucija, kuris administruos studijų krepšelius. Ta tvarka dar nenustatyta.
- Mokykloje mane atkalbėjo laikyti valstybinį matematikos egzaminą, laikiau mokyklinį, o kitus egzaminus laikiau valstybinius. Ar įmanoma įstoti į aukštąją mokyklą ar į kolegiją į ekonomikos sritį su mokyklinio egzamino matematikos pažymiais?
- Pasisekti gali, tačiau į kolegines programas šansas didesnis negu į universitetines.
- Jei aš prašymą užpildžiau internetu, kokius dokumentus reikia turėti registruojantis?
- Žiūrėkite LAMA BPO puslapį: pasą ar asmens tapatybės kortelę, brandos atestatą, vieną nuotrauką, kitus papildomus dokumentus, tokius kaip pažyma apie perlaikytus brandos egzaminus, laimėtas olimpiadas ir pan.
- Laba diena, norėjau paklausti, kodėl yra taip mažinamas rezidentų skaičius medicinos specialybėse? juk ne visi išgalės susimokėti po 20 000 lt ir daugiau už mokslo metus. Čia taip yra siekiama mažinti būsimų medikų skaičių Lietuvoje?
- Į šį klausimą galėtų atsakyti tik ŠMM ar Vyriausybės vadovai.
- Tarkime, kad šiemet įstoju ir gaunu krepšelį - nemoku už mokslą. Tačiau dėl asmeninių ar kitų priežasčių po metų nusprendžiu nebetęsti studijų, nepereinant nei į kitą universitetą ar specialybę. Ar tiesa, kad man reikės grąžinti pinigus?
- Laikino studijų sustabdymo neprarandant studijų krepšelio tvarka dar nenustatyta. Tikimės, kad reikiami teisės aktai per vasarą pasirodys.
- Ar yra dideli šansai įstoti su tokiais valstybiniais pažymiais į VGTU ir M.Romerį: matematika 66%, lietuviu k. 77%, istorija 65%, anglų k. 62%. Norėčiau į verslą ar finansus.
- Vidutiniai.
- Norėjau pasiteirauti, ar yra skirtumas eiliškumo tvarkos pateikiant sąrašą stojimui į universitetus.
- Žinoma, pageidavimo numeris svarbu. Jei geriausiųjų eilėje jūs atitiksite reikalavimus, pirmiausia bus tenkinamas Jūsų aukštesnis pageidavimas. O geriausiųjų eilėje Jūsų pavardė bus tiek kartų, kiek bus pageidavimų į valstybės finansuojamas vietas. Taip daroma todėl, kad Jūsų balai į skirtingas programas gali nesutapti.
- Diskutuojant su dėstytoja ji užsiminė apie tai, kad šiais metais stojantiems bus daug lengviau mokytis, kadangi universiteto vadovybė bus suinteresuota, kad kuo daugiau studentų gautų krepšelius.
- Yra tiesos. Manau, kad bus lengviau arba bent įdomiau, nes aukštosioms mokykloms yra dėl ko stengtis.
- Ar tiems, kurie nepretenduoja į valstybės finansuojamas vietas, bus taip pat didelis konkursas? Ar gali nutikti taip, jog nors žadu mokėti už mokslą, bet galiu neįstoti (socialinių mokslų programa)?
- Konkursų mokamose vietose į daugelį programų nebus, išskyrus ekonomiką, teisę, kai kur į vadybą.
- Ar įmanoma sužinoti, kiek ,,krepšelių`` skirta kiekvienai studijų sričiai?
- Apytikslis krepšelių skaičius kiekvienai sričiai nustatytas ministro įsakymu. Universitetuose atitinkamai numatyta taip: humanit. m. – 1326, soc. m. – 3074, menas – 686, fizin. m. – 1698, biomedic. m. – 1289, technolog. m. – 2946.
- Ar įstojus į mokamą vietą gaunama stipendija?
- Atviras klausimas. Vyriausybės nutarimo dėl stipendijų dar nėra. Bet gali būti, kad ir mokamų vietų studentai gaus stipendijas, nors tas atrodo keistai. Tačiau stipendiją ir valstybės finansuojamose vietose gaus tik maždaug kas dvidešimtas studentas.
- Ar galima pretenduoti stojant į magistro studijas MRU išplėstiniu kursu į valstybės finansuojamas vietas?
- Teoriškai taip, tačiau praktiškai visos institucijos valstybės finansuojamų vietų ištęstine forma magistrantūroje neplanavo. Konkretų atsakymą gausite tik aukštojoje mokykloje.
-Jei įstoju į mokamą vietą, man reikės sumokėti iškart už visus metus ar tik už pirma semestrą?
- Tik už pirmą semestrą. Jei prašysite, šią sumą daugelis mokyklų leidžia mokėti dalimis.
- Ar galėčiau į prašymų lapą įrašytį kelių skirtingų profilių, kaip technologinių, fizinių ar socialių mokslų studijų programas ir pretenduoti gauti bent vieną krepšelį.
- Be abejo, tačiau ar esate toks universalus, kad galite stoti bet kur?
- Ar neatsitiks taip, kad visas nemokamas vietas gaus tik VU, o KTU gaus tik po keletą nemokamų vietų į kiekvieną specialybę?
- Ne visas, bet daug – tikrai gali. Tačiau yra ribojimas. Universitetas į konkrečią programą negali priimti daugiau, nei 110 proc. nuo 2008 m. plano.
- Ar dukra, šiemet sėkmingai baigusi VU filosofijos fakulteto 1 kursą, už kurios mokslus mes mokėjome, turi galimybę pereiti į valstybės finansuojamą vietą, jei iš grupės yra išritę keli studentai, mokęsi finansuojami valstybės?
- Taip, gali, bet tik tuo atveju, jei universitetas paskelbs konkursą į atsilaisvinusias valstybės finansuojamas vietas. Bet, esant tokiai ekonominei situacijai, dėl vienos dviejų vietų tokio konkurso gali ir neskelbti. Teiraukitės dekanate.
- Jeigu aš įrašau keletą specialybių, kurios priklauso, tarkime, technologijos grupei ir sąraše esančiai pirmai specialybei aš negaunu krepšelio, tai galima sakyti, kad ir kitai specialybei toje grupėje man nėra šansų krepšeliui gauti?
- Yra šansų, nes ne visos programos yra vienodai paklausios, be to, balai į programas nėra vienodi, priklauso nuo numatyto tai programai dalykų derinio. Geriausiųjų eilėje Jūs būsite įrašytas tiek kartų, kiek parašėte pageidavimų į vf vietas, ir Jūsų pozicijos gali labai skirtis.
- Ar įstojus į mokamą bakalauro studijų programą bus galima kitais metais perlaikyti valstybinį egzaminą ir, gavus aukštesnį įvertinimą, perstoti (pereiti) į nemokamą tos pačios studijų programos II kursą?
- Taip, bet reikės stoti iš naujo. Tačiau, jei gerai studijuosite, gali būti taip, kad kažkam iškritus jo krepšelis atiteks Jums.
- Tarkime, patenku į finansuojamą vietą. Jei socialinių mokslų srityje studijų krepšelis 4500 Lt, o mano pasirinkta specialybė kainuoja 11 000 Lt, tai ar reikės pačiam primokėti 6500 Lt?
- Valstybinėse aukštosiose mokyklose primokėti nereiks ir tokių didelių kainų pirmojoje pakopoje socialiniuose moksluose nėra (norminė kaina čia 4031 Lt metams), privačiose, deja, gali būti. Tada tektų primokėti.
- Laba diena. Norėjau paklausti, ar įstojus į KTU magistrantūros mokamą vietą vėliau gerai mokantis įmanoma pereiti į valstybės finansuojamą vietą?
- Taip, bet jeigu bus iškritusių. Praktika rodo, kad taip atsitinka, tačiau socialiniuose moksluose retai.
- Stojant į ekonomikos studijas, skaičiuojant konkursinį balą nurodyta, kad bus imamas matematikos, lietuvių kalbos ir istorijos arba užsienio kalbos valstybinis egzaminas bei užsienio kalbos arba istorijos metinis atestato pažymys. Kaip bus skaičiuojamas balas?
- Kompiuterinė programa pati parinks stojančiajam palankiausią variantą.
- Jeigu, pvz., istorijos aš turiu tik dešimtos klasės metinį pažymį, tai man rašytųsi 0?
- Jeigu istorija tai programai, kurią pasirinkote, yra pagrindinis dalykas (pavyzdžiui, viešajam administravimui), tai 0. Jei stosite, pavyzdžiui, į vadybą, tai tiks ir metinis pažymys, tačiau negausite tų 13 balų, pridedamų prie valstybinio egzamino, ar 3, pridedamų prie mokyklinio egzamino.
- Jeigu abiturientas nelaikė informatikos valstybinio egzamino, o metiniame turi 10, ar yra šansų pakliūti į nemokamą vietą studijuoti informatiką?
- Yra, ypač jei gerai išlaikėte matematikos valstybinį egzaminą.
- Jūsų svetainėje užpildžiau prašymą studijuoti aukštosiose ir kolegijose (jei kartais neįstočiau į aukštąją mokyklą). Ar dokumentus pristatyti reikia ir aukštojoje, ir kolegijoje, ar užtenka nuvežti į vieną priėmimo vietą?
- Dokumentus pakanka pristatyti į vieną priėmimo punktą. Prašyme dauguma stojančiųjų nurodo pageidavimų tiek į universitetų, tiek į kolegijų programas. Pasielgėte apdairiai. O kaip apsispręsti, kada ką daryti – žiūrėkite LAMA BPO puslapyje rubrikoje „Naujienos“ parodytą galimybių schemą.
- Kaip jūs vertinate svertinių koeficientų pakeitimą? Kokiu pagrindu tai buvo atlikta? Ir apskritai kokios realios naudos tai turės?
- Iš tikrųjų svertinių koeficientų suvienodinimas yra geras žingsnis. Tik esant vienodiems koeficientams konkurenciją lemia stojančiojo rezultatai, o ne aukštosios mokyklos rinkodaros gudrybės. Šiuo atveju valstybės parama stojantiesiems atiteks skaidresniu būdu.
- Mane domina situacija, kuri susikūrė kai kurioms aukštosioms mokykloms staiga pakeitus priėmimo reikalavimus. Būtent šiuos momentus E. Bičkauskas apskundė teismui. Problema yra ta, kad labai nukenčia tie mokiniai, kurie prieš du ar vienerius metus mokyklose nepasirinko naujai reikalaujamų dalykų. Mano klausimas toks - kodėl taip traumuojami jauni žmonės ir kodėl į tokią situaciją įstumti jaunuolių turi prarasti galimybę studijuoti pasirinktą specialybę? Kodėl negalima du metus taikyti senąsias oficialiai skelbtas priėmimo sąlygas, t.y imti pažymius tų disciplinų, kurios buvo oficialiai nurodomos?
- Iš tikrųjų aukštojo mokslo reforma pradėta skubotai. Tokių situacijų, kai teisėti lūkesčiai netenkinami, galėjo atsirasti. Tačiau galima patikinti, kad ministerija labai skrupulingai nagrinėjo visus variantus, nustatant geriausiųjų eilės nustatymo principus ir nerado geresnio varianto. Tačiau tokių situacijų, kad neatitinka dalykų sąrašas, praktiškai nėra. O prieš du metus skelbiant stojimo sąlygas, nebuvo nurodyta, ar stojimo metu po 2 metų bus reikalaujama egzamino, ar pakaks metinio pažymio.
- Kodėl manote, kad apskritai yra reikalingas bendrasis priėmimas į aukštąsias mokyklas? Ar nemanote, kad tokiu būdu daugelis įstoja ne ten, kur iš tikrųjų norėjo? Ar ne geriau būtų tiesiog stojamieji egzaminai į kiekvieną universitetą, o ne valstybiniai, kurie dažnai nulemia, kad žmogui užkertamas kelias studijuoti vienur arba kitur.
- Bendrasis priėmimas egzistuoja jau 11 metų į universitetus. Ir jis atsirado dėl vieno langelio principo, kurio pageidavo visuomenė. Antra, šitaip yra užtikrinama skaidresnė konkurencija. Trečia, tai yra ir politinis sprendimas.
- Laba diena, stojant į ekonomikos studijas, skaičiuojant konkursinį balą nurodyta, kad bus imamas matematikos, lietuvių kalbos ir istorijos arba užsienio kalbos valstybinis egzaminas bei užsienio kalbos arba istorijos metinis atestato pažymys. Kaip bus skaičiuojamas konkursinis balas, jei yra laikyti abu (anglų ir istorijos) egzaminai? Ar galima pasirinkti, kad butu skaičiuojamas istorijos valstybinio egzamino pažymys, o anglų metinis pažymys? Kur tai reikėtų pažymėti prašyme?
- Nieko nereikia žymėti, programa skaičiuos patį palankiausią abiturientui variantą.
- Ar žmogui, norinčiam studijuoti už savo lėšas, reikia dalyvauti bendrajame priėmime? Ar toks žmogus yra priimamas be konkurso?
- Nebūtina, bet patartina. Bet kuriuo atveju konkursinė eilė yra sudaroma. Ir konkursas į kai kurias programas tikrai bus ir mokantiems, pavyzdžiui, į teisę, ekonomiką, ir pan.
- Po liepos 22 d. į kolegijas bus galima paduoti naują prašymą, ar tik koreguoti anksčiau paduotą?
- Naują galima bus paduoti papildomo priėmimo metu. Po liepos 22 d. galima bus tik koreguoti savo jau paduotą prašymą.