„Atgimimo” surengtoje diskusijoje apie pasirengimą referendumui jos dalyviai taip pat pateikė keletą receptų, kokių klaidų, informuojant apie narystę ES, reikėtų išvengti.
Anot apžvalgininko Audriaus Matonio, „reikėtų atkirsti kalbančias galvas nuo tiesioginio kanalo į tautą, važinėti po Lietuvą, normaliai kalbėtis su žmonėmis ir nutaikyti informacijos strėles į neapsisprendusius, o ne į tuos, kurie jau 90 proc. žino, kad pasisakys už Lietuvą ES”. Be to, A.Matonis pritarė V.Gaidžio išdėstytai nuomonei, kad valdžia turėtų laikytis nuošaliau nuo agitacijos, nes ja visuomenė nepasitiki.
Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto direktorė Audronė Nugaraitė taip pat teigė mananti, kad būtų blogai, „jei visos jėgos supultų ir imtų į vieną dūdą pūsti”, nes tuomet esanti didelė grėsmė „persūdyti”. Kaip, beje, buvo per Prezidento rinkimų kampaniją, kai beveik viso politinio elito remiamas kandidatas pralaimėjo.
Panašios nuomonės laikėsi ir profesorius Bronislovas Genzelis, teigęs, jog valdžia turi neparodyti, kad laiko žmones kvailesnius, jais nepasitiki bei vengti ES pareigūnų sureikšminimo, nes tai labai primena sovietinius laikus. Filosofas Romualdas Ozolas tuomet kalbėjo, kad didžiausia yda būtų tik pozityvios informacijos perteklius.
Jeigu Lietuvai naudinga tapti ES nare, anot R.Ozolo, tai turėtų būti aiškiai ir bei sistemiškai parodyta skaičiais, lentelėmis ir kitais duomenimis, neignoruojant kitos nuomonės.
Taip pat buvo ir kitokių pasiūlymų, kokių klaidų iki referendumo nepadaryti. Dar vasario mėnesį Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas teigė, kad reikia kuo greičiau sutvarkyti rinkėjų sąrašus ir kuo greičiau pakeisti teisės aktus, kurie gali apsunkinti referendumo pergalę.
Kažkuria prasme šie pasiūlymai ir pastabos – gana padrikos, neparemtos konkrečiais tyrimais. Labiau emocijomis ir savarankiškais stebėjimais. Tačiau pasibaigus priešreferenduminiam vajui, galima įvertinti, ar nuogąstavimai išsipildė ir kurios paminėtos klaidos vis dėlto buvo padarytos.
Nors apskritai Lietuvos santykių su ES nušvietimo procese nuo pat 1995 m. politikai dalyvavo mažiau nei valdininkai ar diplomatai, kampanijoje rengiantis referendumui iš tikrųjų viskas buvo valdininkų, atsakingų už atskiras sritis, ar viešųjų ryšių specialistų rankose. Informavimo kampaniją koordinavo Europos komitetas prie LR Vyriausybės, o ją vykdė konkursus laimėjusios viešųjų ryšių ir reklamos kompanijos.
Politikai, išskyrus aukščiausius reitingus turinčius Valdą Adamkų, tam tikra prasme Algirdą Brazauską bei Rolandą Paksą, na, dar kartais socialinės apsaugos ir darbo ministrę Viliją Blinkevičiūtę, įsitraukė pačioje pabaigoje. Pasipylė konservatorių pareiškimai, sukruto socdemai ir kitos partijos. Kai kurios partijos važinėjo po Lietuvą, bet daug tam pinigų, jų pačių teigimu, neišleido.
Kita vertus, įvairiose diskusijų laidose su euroskeptikais dalyvavo politikai, ir ne patys populiariausi. Specialiose, valstybės finansuojamose laidose, kaip ir per Prezidento rinkimų kampaniją, kalbėjo tie patys žmonės, agitavę ir už Prezidentą Valdą Adamkų. O „kalbančių galvų” taip ir nepavyko išvengti.
Deja, iš V.Adamkaus rinkimų kampanijos klaidų nebuvo pasimokyta ir kita prasme. Išsipildė minėti A.Nugaraitės nuogąstavimai. Iš tikrųjų televizijos laidose bei vartant laikraščius, stebint akcijas miesteliuose ar kaimuose susidaro įspūdis, kad visi iki vieno gyrė Europos Sąjungą, stengėsi išvengti sunkių klausimų apie narystę bei pagražinti būsimą tikrovę ir agitavo pasakyti „už”. Be jokių išlygų.
Euroskeptikai ar eurorealistai nesugebėjo suburti organizacijos, jų kalbos buvo padrikos ir jie nepajėgė atsverti vyraujančio „pozityvo”. Ypač kai didžioji dalis žiniasklaidos, gavusios lėšų informavimui iš valstybės, tiesiogiai ar ne įsipareigojo pateikti tik kuo daugiau gerųjų narystės pusių.
Tai, kad Lietuvos narystė Europos Sąjungoje yra gėrybė savaime, atsispindėjo kone visuose reklamos lankstukuose ir kone visose agitacinėse laidose ar straipsniuose. Informavimo kampanijos pabaigoje žmonėms buvo išdalyti lankstukai, kuriuose vardijama 15 priežasčių, dėl kurių reikėtų sakyti „taip” Europos Sąjungai.
Viena iš priežasčių – neva bus renovuoti daugiabučiai namai. Nors tai turbūt yra tik išvestinis narystės padarinys, labiau priklausantis nuo verslo aplinkos miestuose bei savivaldybių valdžios.
Manipuliacijos informacinėje kampanijoje, kuri ilgainiui virto draudžiama valstybine agitacija ir propaganda, netrūko, o gana neigiamą atmosferą papildė politikų taisomi teisės aktai, baiminantis žmonių nedalyvavimo referendume. Prieš referendumą dėl Lietuvos narystės ES buvo pataisytas Referendumo įstatymas, šiek tiek pažeminantis dalyvavimo kartelę, dukart taisytas Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas. Pastarasis – visai neseniai.
Kad teisės aktai taisomi, savaime nėra blogas dalykas. Tačiau taisant Referendumo įstatymą Seimo nariai patarė iš Lietuvos piliečių apskritai atimti teisę nuspręsti šio klausimo likimą – t.y. rengti tik konsultacinį referendumą.
VRK įstatymas pirmą kartą taisytas po skandalingų Vilniaus mero rinkimų, vykdant lenkų atstovams Vilniaus miesto taryboje ir Seime duotus pažadus mainais už socialdemokratų kandidato palaikymą. Po šios pataisos biuleteniai, savivaldybės prašymu, galės būti dvikalbiai.
Antrąkart VRK įstatymas taisytas, norint suteikti VRK teisę patikrinti rinkėjų sąrašus ir išbraukti tuos, kurie Lietuvoje negyvena ir negali balsuoti. Pataisos buvo smarkiai kritikuojamos teisininkų, net pačių politikų, ir Prezidentas jas vetavo. O šių įstatymų keitimą visuomet gaubė nepasitikėjimo visuomene, „runkeliais” ar nelemtais kaimiečiais aura.
Be to, valdančiajai daugumai nepavyko išvengti skandalų. Tiesa, niekas nieko neprivatizavo, tačiau valdžia piktnaudžiauta. Buvusio vidaus reikalų ministro Juozo Bernatonio ir premjero pasikėsinimas į Vytautą Grigaravičių kainavo šiam postą, kurio iki referendumo taip niekas ir neužims. Sumaištimi VRM pasinaudojo ir Vilniaus politikai, sukėlę dar vieną skandalą ir surengę mitingą prieš valdžią.
Taigi klaidų prieš referendumą programa buvo įgyvendinta beveik visa. Telieka tikėtis, kad eilinio šalies piliečių protesto tai nesukels.