Akcijos tikslas - plėsti neatlygintinų donorų skaičių, atkreipti žmonių dėmesį į tai, jog artėjant vasaros atostogų sezonui dažniausiai medikams trūksta donorų kraujo.
Pasaulinė donoro diena minima gegužės 23 - čiąją.
Vilniaus Kraujo centras per gegužės mėnesį planuoja surengti septynias neatlygintino Kraujo donorų dienas. Kaip ir kasmet šį mėnesį, rodydami asmeninį pavyzdį, neatlygintinais kraujo donorais tampa daugelis Vilniaus kraujo centro darbuotojų.
Be kraujo donoro dienų, neatlygintinos donorystės propagavimas vyks ir tarp moksleivių, kurie bus pakviesti apsilankyti ir susipažinti su kraujo centro veikla. Be to, kraujo centre apsilankę moksleiviai gaus užduotį - jie parneš tėveliams į namus lankstinuką apie kraujo donorystę. Taip pat numatoma, kad kraujo centro darbuotojai vyks į mokyklas, kur aiškins donorystės reikšmę.
Prie nemokamos donorystės propagavimo prisidės Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedros studentai, kurie kuria darbus, skirtus kraujo donorystei propaguoti. Jų sukurti plakatai, atvirukai bei lankstinukai bus eksponuojami specialiai surengtoje parodoje. Muzikos akademijos studentas Gediminas Petrauskas kuria filmą apie nemokamus kraujo donorus.
Pasaulinę donoro dieną į Lietuvos nacionalinę filharmoniją bus pakviesti visi neatlygintinos kraujo donorystės propaguotojai, rėmėjai bei patys kraujo donorai. Jie aptars neatlygintinos kraujo donorystės problemas, priims kreipimąsi į valdžios atstovus.
Šiuo metu dauguma kraujo donorų Lietuvoje gauna daugiau kaip 50 litų piniginę kompensaciją už sugaištą darbo dieną ir tik apie 7 procentus viso reikalingo kraujo duoda neatlygintini donorai.
Kaip BNS sakė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistė Alvydė Naujokaitė, šiuo metu SAM jau nebesitiki iki 2004 metų suformuoti Lietuvoje neatlygintinų donorų kontingento, nes to nebereikalauja ir nauja ES direktyva.
Tačiau, pasak jos, SAM aktyviai remia neatlygintinos donorystės idėją ir jau pateikė Seimui Kraujo donorystės įstatymo papildymą, kuriame siūlo, kad įstatyme būtų numatytas įpareigojimas skirti lėšų neatlygintiniems donorams telkti.
A.Naujokaitės teigimu, pagrindinė priežastis, kodėl Lietuvoje tiek mažai neatlygintinų donorų, tai nepakankamas lėšų skyrimas neatlygintinos donorystės propagavimui.
Pasak specialistų, didžiąją dalį kraujo ES šalyse duoda nemokami kraujo donorai, kurių kraujas yra daug saugesnis.
"Donorai, kurie duoda kraują ne siekdami naudos, o skatinami altruistinių jausmų, neturi tikslo nuslėpti nuo gydytojo savo susirgimų, atsitiktinių lytinių santykių, kurių metu galėjo tapti pavojingų užkratų nešėjais", - rašoma Vilniaus kraujo centro išplatintame pranešime.