2008-2009 mokslo metais aukštųjų technologijų bendrovė „Fermentas“ finansavo 30 darbuotojų studijas aukštosiose mokyklose už įsipareigojimą dirbti įmonėje. Studijų kaina 100 proc. padengta studijavusiems Vilniaus Gedimino technikos, Kauno technologijos, Vilniaus universitetuose, Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje, užsienio universitetuose.
„Fermento“ direktoriaus pavaduotoja personalui Daiva Lubinskaitė–Trainauskienė aiškina, kad kryptingai finansuojamos gamtamokslinės ir vadybos studijos. Pasak jos, studijuojantiesiems sudaroma galimybė derinti studijas ir darbą, suteikiamos tikslinės mokymosi atostogos, kurių metu mokamas vidutinis tos pareigybės bendrovėje atlyginimas.
„Net ir šiandienos ekonomikos situacijoje bendrovė išlaiko įsipareigojimus dėl studijų finansavimo, tačiau atidžiau vertiname kiekvieno darbuotojo situaciją atsižvelgdami į studijuojančiųjų pažangumą, motyvaciją studijuoti ir studijų teikiamą naudą kiekvienu atveju. Naujus sprendimus dėl studijų finansavimo svarstysime ir šiais metais“, - klausiama, kaip darbuotojų studijų rėmimui atsilieps ekonominis sunkmetis, sakė D. Lubinskaitė–Trainauskienė.
Iš trijų remtų medikų Kupiškin negrįžo nė vienas
Anksčiau Kupiškio rajono savivaldybė teikdavo paramą studijuojantiems informacinių technologijų, užsienio kalbų specialistams. Kai jų poreikis sumažėjo, prioritetu tapo medikai – sukurta speciali gydytojų paramos programa. Už suteikiamą paramą studentas įsipareigoja sugrįžti dirbti į Kupiškį.
Šiuo metu savivaldybė remia medicinos studentės mokslus. Savivaldybė jai periodiškai perveda pinigų sumas, kurias būsima medikė gali panaudoti savo nuožiūra. „Žinau, kad per paskutinį dešimtmetį buvo išmokyti 3 gydytojai, tačiau nė vienas jų dirbti negrįžo. Vienas sutiko grąžinti pinigus, kiti du taip ir liko... Čia dalykas slidus, bet bandome tai daryti“, - DELFI sakė Kupiškio rajono meras Jonas Jarutis.
Paramos rajone trūkstamų sričių specialistams savivaldybė nežada atsisakyti ir sunkmečio metu. „Reikia, kad žmogus pats pareikštų norą grįžti. Yra vilčių, kad medikė, kurią remiame, grįš. Čia gyvena jos tėvai“, - kalbėjo meras.
Bendrauti su darbdaviais – nuo mokyklos
„Tačiau didžiausia problema – kur ieškoti tų labai potencialių ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Juk kiek gaištama laiko skambinėjant, ieškant per pažįstamus“, - sako D. Arlauskas, įsitikinęs, kad būtinas jaunų specialistų registras. Taip darbdaviai esą mažiau laiko sugaištų paieškai,
D.Arlausko teigimu, jeigu norima, kad darbdaviai studentus skatintų stipendijomis ar studijų finansavimu, reikia pradėti bendradarbiauti dar mokyklos suole. Dėl to darbdaviai siekia, kad vaikai galėtų pradėti dirbti nuo 12-13 metų. „Jau tokioje stadijoje darbdaviai turi pradėti komunikuoti su būsimaisiais specialistais. Nes kai komunikacija pradedama baigus universitetus – per vėlu“, - teigia pašnekovas.
Dalis Lietuvos aukštųjų mokyklų D. Arlausko minėtus registrus jau kuria. Ketvirtą kartą sukurti geriausių techniškųjų universitetų absolventų registrą pasiryžo Kauno technologijos ir Vilniaus Gedimino technikos universitetai. Projekto organizatoriai išrinks 200 geriausių absolventų – po 100 iš abiejų techniškųjų universitetų. Šie absolventai bus pristatyti visuomenei bei šalies įmonėms, besidominčioms jaunais, gabiais ir kvalifikuotais specialistais.