Tačiau Briuselyje J.Kronkaitis išgirdo ne tik pagyrimų, bet ir rimtų pastabų. Visų pirma, dėl šlubuojančios Lietuvos ekonomikos, įtemptos socialinės padėties šalyje.
Nors NATO apie tai ir nekalba, tačiau Lietuvos kariuomenė tebeturi vieną praeities ydą - ne “dedovščiną” - tai yra tyčiojimąsi iš jaunų kareivių, bet žemesnio rango karininkų nekultūringumą.
Lietuvos puskarininkiai, karininkai, leitenantai ir kapitonai kalbėdami nuolat vartoja gausybę keiksmažodžių. Štai tarkime, Bosnijoje dirbančių Lietuvos kariškių iš kitų kariškių pagal uniformą neatskirsi, greičiau pagal kalbą, prisodrintą totorių ir mongolų ordų palikuonių keiksmažodžių, kuriuos įpratę vartoti rusai.
Beje, ne vienas žurnalistas, lankęsis pas Bosnijoje esančius Lietuvos karius, pastebėjo, kad jie nesusikalba angliškai, todėl bendrauja ne su NATO kariškiais, o su rusakalbiais.
Įdomu ir keista tai, kad Bosnijoje Lietuvos kariai gauna labai gerą atlyginimą ir gyvena puikiomis sąlygomis, tačiau jie vis dar nepatenkinti ir sako, jog visai tai “mėšlas”, keikia danus, kurių dėka, jie, būdami provincialai, gauna galimybę pamatyti ne tik Daniją, kitas Europos šalis, bet ir užsidirbti.