Vilnietė Jovita mokyklą baigė turėdama du ketvertus. Už tai ji gavo sidabro medalį. Pasak jos, medalis atrodė kaip didžiulė 5 Lt moneta. Medalį savo kabinete kartu su brandos atestatu įteikė mokyklos direktorius. „Buvo planuota, kad medalį iškilmingai įteiks per išleistuves. Tačiau išleistuvių nebuvo – buvo neramūs laikai, bijota, kad vaikinus gaudys į kariuomenę“, - prisiminė 1990 m. vieną Vilniaus mokyklą baigusi moteris.
Jovita įtaria, kad kažkiek sidabro medalyje būta, tačiau jis toli gražu ne visas buvo iš sidabro. Baigti mokyklą medaliu mokiniai stengdavosi norėdami palengvinti stojimą į universitetą. „Man rodos, kažkuriais metais iš viso be konkurso aukso medalininkus priėmė, po to duodavo papildomų balų. Už auksą, atrodo, duodavo 3 ar 4, už sidabrą – 2 balus. Tai dalyvaujant konkurse būdavo labai daug“, - kalbėjo Jovita.
Už tai prieš brandos egzaminus, kai iki medalio likdavo nedaug, būdavo papildomo streso. „Tėvams tai buvo proga pasigirti prieš draugus, pažįstamus. Niekas netikslindavo, kokiu – sakydavo „baigė medaliu“, - pasakojo pašnekovė
Gauna ir premijas, ir stipendijas
Šiaulių Didždvario gimnazijos direktorius Vaidas Bacys planuoja, kad šįmet atestatą su pagyrimu gaus 20 iš 200 gimnazijos absolventų. Tokie skaičiai gimnazijoje panašūs kasmet. V. Bacio teigimu, mokiniams atestatas su pagyrimu – svarbu, tad stengiamasi jį gauti.
V.Bacys aiškina, kad gerai besimokantiems mokiniams skiriamos įvairios stipendijos, premijos. Štai Didždvario gimnazijoje teikiama buvusios direktorės premija, Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijoje – rėmėjų premijos.
„Manau, kad gabiems žmonėms gyvenimas atlygina ir kitais būdais. Pažymys ar rezultatas nebūtinai visuomet tam tikrus dalykus atspindi“, - kalbėjo gimnazijos vadovas.
Medalių skyrime būta subjektyvumo
Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) sekretorius Alvydas Puodžiukas sako, kad sovietinė tvarka teikti medalius galiojo iki 1993 m. Aukso medalius ir specialius brandos atestatus gaudavo mokiniai, mokyklą baigę penketais ir išlaikę egzaminus, kuriuos papildomai patikrindavo savivaldybių komisijos ir ekspertai Vilniuje. Tai garantuodavo pirmenybę stojant į aukštąsias.
Nuo 1994 m. geriausiai baigusiems mokyklas išduodami brandos atestatai su pagyrimu. „Jie teikiami mokiniui, turinčiam ne žemesnį kaip 9 balų metinių pažymių vidurkį ir mokyklinių brandos egzaminų įvertinimą bei bent vieno dalyko valstybinį egzaminą išlaikiusiems ne mažiau kaip 50 balų“, - sakė A. Puodžiukas.
Pasak ŠMM sekretoriaus, tokių mokinių kasmet būna nemažai, atestatus su pagyrimu gauna kur kas daugiau asmenų nei anksčiau gaudavo medalius. Mokykla ar savivaldybė specialia padėka gali atsidėkoti ir geriausių mokinių tėvams.
A.Puodžiuko manymu, aukso medalininkų atrinkimo sistema nebuvo labai gera – priklausė nuo mokyklos ir buvo per daug subjektyvi. „Sunku pasakyti, ar dar reikia kažkokio išskirtinumo. Ir mokyklos, ir tėvai, ir savivaldybės džiaugiasi, kai jų mokiniams išduodami brandos atestatai su pagyrimu“, - į klausimą, ar ateityje numatoma geriausius mokyklų absolventus skatinti papildomai, atsakė pašnekovas.
Prezidentinių stipendijų šįmet neskirs
Lietuvoje tapę tradicija, kad ministras pirmininkas į Vyriausybę pakviečia mokinius, už valstybinius egzaminus gavusius po du ar daugiau šimtukų. Tokių paprastai būna per 200. Atskirai skatinami ir olimpiadų, įvairių konkursų nugalėtojai – juos priima prezidentas, švietimo ir mokslo ministras.
A.Puodžiukas neabejoja, kad gavusieji brandos atestatą su pagyrimu bus grupėje, gausiančioje studijų krepšelį – nemokamą mokslą. Tai – irgi valstybės skatinimas gerai mokytis.
ŠMM primena gabius moksleivius remianti per specialius projektus. Pavyzdžiui, remiamas projektas „Lietuvos tūkstantmečio vaikai", iš dalies finansuojamas projektas „Drąsinkime ateitį".
Be to, džiugi žinia studentams esą yra ta, kad su aukštojo mokslo reformos pradžia gerai besimokantiems numatomos daug didesnės skatinamosios stipendijos. Jos yra sudėtinė „studijų krepšelio" dalis. Kadangi valstybės lėšos, skiriamos vieno studento finansavimui, universitetuose nuo šio rudens išaugs daugiau nei dukart, padidės ir resursai studijuojančiųjų skatinimui.
Visgi pinigų mokėti vardinėms Lietuvos prezidentų stipendijoms šįmet neatsirado. Lietuvos prezidentų Antano Smetonos, Kazio Griniaus ir Aleksandro Stulginskio vardinių stipendijų studentai negaus nei 2009-2010, nei 2010-2011 mokslo metais. Visgi ŠMM tikina, kad prezidentinės stipendijos bus sugrąžintos, kai tik tai leis šalies finansinė padėtis.