PB teigimu, švietimo kokybei labai kenkia tai, kad padidėjo mokytojų algoms skirta dalis mokinio krepšelyje. Tuo metu nuo 6 proc., buvusių 2007-aisiais, iki likusių 3 proc. 2009-aisiais sumažėjo mažesnioji krepšelio dalis, atitenkanti ne atlyginimams, o švietimo efektyvumą ir mokymosi rezultatus nulemiantiems dalykams - vadovėliams, mokymo priemonėms, mokytojų tobulinimosi kursams, interneto prieigai ir pan.
PB rekomenduoja grąžinti šioms reikmėms skirtos krepšelio dalies dydį iki 6 proc.
Kitas svarbus švietimo kokybę menkinantis dalykas - švietimo biudžeto apkarpymai tikslinant 2009 metų valstybės biudžetą ir kai kurių savivaldybių sprendimai "nukirpti" ne toje vietoje, kur derėtų. Mokinio krepšeliams skirta suma 2009-aisiais esą sumažinta 30 mln. litų.
"Daugelis savivaldybių šį sumažinimą galėtų įsisavinti nesukeldamos neigiamų pasekmių švietimui, protingai sumažindamos mokytojų skaičių arba viršvalandžius. Bet Vilniaus savivaldybės pavyzdys leidžia manyti, jog vietinė valdžia labiau linkusi sumažinti ir taip nedideles ne atlyginimams skirtas injekcijas", - teigiama ataskaitoje.
Pasaulio bankas taip pat kritikuoja nepakankamai efektyvų mokytojų panaudojimą Lietuvoje. Pirmiausia tai esą lemia per didelis itin mažų klasių kiekis ir per didelis mokytojų skaičius - vienam mokytojui tenka beveik mažiausiai mokinių netgi tarp naujų ES narių.
Pagal PB pateiktus duomenis, Lietuvoje pradinių klasių mokytojui 2006 metais teko apie 13 mokinių, o vienam pagrindinio ir profesinio lavinimo mokytojui tenkantis mokinių skaičius nesiekė 10-ties. Tuo metu, pavyzdžiui, Lenkijoje, Bulgarijoje, Latvijoje, Slovakijoje ar Slovėnijoje visi minėti skaičiai perkopė 10-ties, kai kurie - ir 15-kos ribą, o Vokietijoje vienam pradinių klasių mokytojui teko beveik 30, vidurinio - apie 15 vaikų.
PB teigimu, norint sutaupyti nepakenkiant vidurinio lavinimo kokybei, prireiks imtis vieno iš dviejų būdų - mažinti arba mokytojų algas, arba jų skaičių.
Apžvalgoje pripažįstama, jog pedagogų darbo užmokestis nėra itin didelis - nors nuo 2004 metų jis augo panašiai tiek pat, kiek ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų, išskyrus medikų, atlyginimai, 2008-aisiais vis dar buvo už juos mažesnis ir siekė maždaug 2000 litų. Pedagogų algų mažinimas esą būtų įmanomas, tačiau sulauktų didelio politinio pasipriešinimo.
Tad siūloma taupyti atsisakant mokytojų pertekliaus, kuris esą natūraliai susidaro dėl neigiamų demografinių pokyčių ir mokyklinio amžiaus vaikų bei studentų skaičiaus mažėjimo. Tačiau Lietuvos švietimo sistema, anot PB, į šiuos pokyčius tinkamai reaguoti nesugeba.
Prognozuojama, kad po 15 metų neliks apie 200 tūkst. 11-22 metų amžiaus mokinių ir studentų. Atitinkamai mažinant mokytojų skaičių, po 15 metų švietimui per metus esą prireiks 1,2 mlrd. litų mažiau nei skiriama šiuo metu.
Be to, siekiant efektyviau panaudoti mokytojus, siūloma apjungti daugumą klasių ir mokyklų į didesnes. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad kai kur to nepavyks padaryti, pavyzdžiui, kaimo vietovėse, kur gyventojų tankumas mažas ir vaikų nedaug.
PB taip pat ragina keisti finansavimo vienam moksleiviui formulę - šiuo metu ji esą ydinga, kadangi naudingesnė mažoms klasėms ir mokykloms, o ne didesnėms. Atkreipiamas dėmesys, kad keičiant formulę reikėtų remtis ne tiesiog klasių ar mokyklų dydžiais, bet šiems faktoriams įtaką darančiais veiksniais, pavyzdžiui, gyventojų tankumu. Tokiu atveju ten, kur populiacija išsklaidyta, švietimui prireiks skirti daugiau lėšų, kadangi neišeis apjungti mokyklų ir klasių.
Minėtose kaimo mokyklose, ypač pradinėse, anot PB, yra nemažai įvairaus amžiaus ir išsimokslinimo vaikus vienoje klasėje (angl. multi-grade classes - BNS) ugdančių pedagogų, kurių veikla turėtų būti efektyvinama skiriant specialius apmokymus ir priemones. PB siūlo kreiptis dėl paramos į Europos socialinį fondą.
Apžvalgoje užsimenama ir apie profesines mokyklas, kurių veiklos neefektyvumą esą lemia centralizuotas finansavimas ir valdymas. Patariama jų valdymą perduoti savivaldybėms. Vietinei valdžiai esą taip pat turėtų būti suteikta teisė pritaikyti neefektyviai veikiančias profesines mokyklas kitoms reikmėms, labiau atitinkančioms vietos poreikius, pavyzdžiui, viduriniam išsilavinimui ar mokymosi visą gyvenimą programoms.