Birželio 5–7 dienomis Hamšyro grafystėje įsikūrusioje Lietuvių sodyboje vykęs tarptautinis Europos lituanistinių mokyklų vasaros sąskrydis „Draugystės tiltas“ – jau penktasis. 2005-aisiais Švedijos lietuvių bendruomenėje, Stokholmo „Saulės“ mokykloje gimęs projektas šiemet sulaukė svečių ne tik iš Jungtinės Karalystės – daugiau nei penkiasdešimt dalyvių atskrido iš Airijos, nemažas būrys – iš Vokietijos, Šveicarijos, Skandinavijos šalių, Italijos, Ispanijos, Prancūzijos, JAV, ir net iš Turkijos.

Penktadienio vakarą atidarytoje stovykloje, į kurią kviečiami lituanistines mokyklas lankantys vaikai, jų tėveliai, mokytojai bei diplomatinių atstovybių atstovai, ne tik skambėjo lietuviškos dainos, šurmuliavo žaidimai ir kūrybinės pamokėlės, bet buvo diskutuojama ir užsienyje gyvenantiems lietuviams aktualiais klausimais.

Sveikino Lietuvą

Po renginio, dar gyvų įspūdžių kupina, Lietuvių bendruomenės JK pirmininkė bei „Draugystės tilto“ organizacinio komiteto JK vadovė Živilė Ilgūnaitė TIESAI džiaugėsi, kad renginys praėjo sėkmingai. „Šiam įvykiui ruošėmės beveik metus, ir darbščių organizacinio komiteto narių dėka pavyko surengti tikrai įspūdingą šventę. Galiu pasidžiaugti ir susirinkusių dalyvių gausa, ir pavykusia programa, ir tuo, kokiomis mintimis ir įspūdžiais praturtėję mes grįžome namo,“ – kalbėjo ji.

Penktadienį iškilmingai pakėlus vėliavą, renginio svečius sveikino šių metų „Draugystės tilto“ globėja Seimo vicepirmininkė konservatorė Irena Degutienė. Ji prasitarė, jog Lietuvių sodyboje jaučiasi kaip Lietuvoje: „Tik nežinau, ar čia Molėtų, ar Ignalinos rajonas“, – juokavo politikė.

Pasveikinti stovyklautojų atvyko ir Lietuvos tūkstantmečio žinią aplink pasaulį nešanti jachtos „Ambersail“ įgula, ketvirtadienį atplaukusi į Londoną.

Visą savaitgalį „Draugystės tilto“ dalyvių laukė intensyvi programa, kurios metu vyko piešimo, molio lipdymo pamokėlės. Lietuviškų dainų ir žaidimų vaikus ir suaugusiuosius mokė nacionalinės premijos laureatė Veronika Povilionienė ir etnokultūros puoselėtojų Kirdų šeima. Renginyje dalyvavę vienuoliai pranciškonai vedė įvairius užsiėmimus vaikams. Muzikos prodiuserio Gedimino Zujaus roko opera „Eglė Žalčių karalienė“ tapo šventės kulminacija.

„Liepsnojo laužas, skambėjo lietuviškos dainos, o paskutinę renginio dieną, dalyviams skanduojant „Lietuva!“, į dangų pakilo tūkstantis trispalvių balionų, sveikinančių su Tūkstantmečiu“, – įspūdingiausią savaitgalio momentą prisiminė lietuvių bendruomenės JK pirmininkė.

„Aš esu sujaudinta iki širdies gelmių ir grįžau kupina įvairiausių minčių ir idėjų ateičiai, įkvėpta tų žmonių, su kuriais susipažinau“, – neslėpė emocijų ir renginio vedėja Beata Nicholson, Lietuvoje išgarsėjusi televizijos žurnalistė, jau keletą metų gyvenanti Londone.

Svarstė aktualius klausimus

Savaitgalį buvo surengta ir diskusija užsienio lietuviams aktualiais klausimais. Ž. Ilgūnaitė interviu TIESAI sakė, kad joje buvo aptarti aktualiausi klausimai, tokie kaip dvigubos pilietybės išsaugojimas ir Lietuvos politika, susijusi su užsienio lietuviais. Čia pat parengti ir du Pasaulio lietuvių bendruomenės kreipimaisi, skirti Lietuvos valdžiai: aktyvūs užsienio lietuviai kreipiasi į LR seimą bei Vyriausybę prašydami paaiškinti, kodėl Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie LR vyriausybės reorganizacija buvo atidėta iki 2010 metų sausio 1 dienos, nepateikus visuomenei tokio atidėjimo priežasčių.

Antruoju kreipimusi lietuvių bendruomenės lyderiai ragina valdžios atstovus neatidėliojant apsvarstyti naująjį Pilietybės įstatymo projektą, kad LR pilietybė nebūtų atimta iš Lietuvos piliečių prieš jų pačių valią. „Tik išlaikę pilietinį ryšį su Lietuva jie bus savo tautos ir valstybės dalimi“, – pabrėžiama bendroje užsienio lietuvių diskusijoje gimusiose išvadose.

Svarbiausia – kalba

Pasak Ž. Ilgūnaitės, aktualiausia problema, su kuria susiduria užsienyje atžalas auginantys lietuviai, yra gimtosios kalbos išsaugojimas. „Dabartinė užsienyje gyvenančių lietuvių karta – tai žmonės, kurie yra visai šalia Lietuvos ir dar nėra galutinai įleidę šaknų užsienyje. Todėl šios mokyklos vaidina ypač svarbų vaidmenį išlaikant tą ryšį.

Manau, daug tų vaikų, kurie lanko lituanistines mokyklas, tikrai kada nors grįš į Lietuvą,“ – savo nuomonę dėstė Ž. Ilgūnaitė, pabrėždama ir šio renginio, tarytum vainikuojančio lietuviškų mokyklų užsienyje veiklą, svarbą.

„Mokyklose mokomasi ne tik skaityti ir rašyti, bet ir istorijos, puoselėjamos tradicijos ir ugdoma meilė Lietuvai. Bet lietuvių kalbos išsaugojimas yra pagrindinė užduotis“, – pabrėžtinai sakė aktyvi veikėja.

Apie tai, kaip svarbu išsaugoti gyvą savo kalbą, apie ryšį su tėvais ir auklėjimą savaitgalį buvo daug diskutuojama ir grupėse, ir pavieniui.

B. Nicholson, ištekėjusi už brito Tomo ir auginanti du vaikučius, pasidalino asmenine patirtimi. „Man pačiai yra labai aktualus tautinio ugdymo ir lietuvių kalbos klausimas, todėl labai noriai prisidėjau prie renginio ir jame dalyvavau. Čia sutikau žmonių, kurie mane iš tikrųjų įkvėpė ir tapo pavyzdžiu, kaip lietuviškai galima ir reikia auginti savo vaikus, gyvenant ne Lietuvoje.

Manau, kad lituanistinės mokyklos yra beveik vienintelis būdas puoselėti lietuviškumą. Nes tik čia vaikai gali išmokti rašyti, skaityti gimtąja kalba, surasti naujų draugų lietuvių“, – sakė tiek Lietuvoje, tiek JK žinoma lietuvė ir pridūrė, jog „Draugystės tiltas“ buvo vienas svarbiausių šios vasaros įvykių jos šeimos gyvenime.

„Kas emigracijoje sudėtingiau: išsaugoti tautinį identitetą ar integruotis į kitatautę visuomenę?“, – klausėme Beatos. „Visų situacijos skirtingos, bet ir integruotis, ir išaugoti savo identitetą yra gan nelengva“, – prisipažino pašnekovė. „Aš pati jaučiuosi įsiliejusi į anglišką gyvenimą, bet lygiai tuo pat metu esu šimtu dvidešimčia procentų lietuvė – ir lygiai taip pat auginu savo vaikus. Tai tikrai yra įmanoma“, –baigdama pokalbį užtikrino B. Nicholson.

„Draugystės tilto“ vėliava perduota Vokietijoje įsikūrusiems lietuviams. Susitiksime kitąmet – Vasario 16-osios gimnazijoje Hiutenfelde.