Kaip pranešė Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba, Lietuvos gėlame geriamame vandenyje, dirvožemyje jodo beveik nėra, todėl augaliniame ir gyvuliniame maiste trūksta jodo.
Kauno medicinos universiteto atlikti tyrimai rodo, kad kas ketvirtas suaugęs Lietuvos gyventojas turi skydliaukės pakitimų: paprastai ji sveria 30 gramų, tačiau negaudama jodo ji pasunkėja iki 200 gramų. Ištyrus 8-10 metų vaikus, net 40 proc. jų nustatytas jodo trūkumas.
Konferencijos Trakuose dalyviai priėmė rezoliuciją, raginančią valstybės mastu spręsti jodo trūkumo problemas šalyje.
Pasak pranešimo spaudai, forume dalyvavusi Seimo narė, UNICEF nacionalinio komiteto pirmininkė Kazimira Prunskienė pasisakė už tai, kad joduotos druskos vartojimas taptų valstybės finansuojama sritimi - tiek vaikų maitinime, tiek ligoninėse.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Danutė Mikutienė pabrėžė, kad būtina parengti konkretų, finansiškai pagrįstą jodo vartojimo ir propagavimo veiksmų planą, papildyti valstybinę maisto ir mitybos strategiją, vykdyti visoms žinyboms priimtinas jogo deficito likvidavimo priemones.
Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos direktoriaus pavaduotoja Audronė Astrauskienė pranešime priminė kitų šalių patyrimą šioje srityje. Pasak jos, per pastaruosius 15 metų net 120 pasaulio šalių pripažino, kad jodo trūkumas yra visuomenės sveikatos problema, komplikavusi milijonų planetos gyventojų sveikatą.
Prancūzija, siekdama, kad būtų plačiau vartojama joduota druska, jos kainą sumažino 25 proc., daugiausiai mažindama pridedamosios vertės mokestį.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, iki 400 mln. planetos gyventojų serga struma, apie 20 mln. vaikų nustatyti galvos smegenų pažeidimai, kuriuos dažniausiai sukelia jodo trūkumas jų motinų nėštumo ir maitinimo krūtimi metu.