„Rinkimų reikia Europos biurokratams, kurie turi legitimizuoti savo veiklą. Europos Parlamento rinkimai yra tam tikras patvirtinimas, kad Briuselio biurokratija turi teisę kažką spręsti. Trumpai tariant, tai yra procedūra, kuri įteisina jų buvimą valdžioje“, - DELFI sakė L. Ulevičius.
Pašnekovo nuomone, Lietuvoje rinkėjų neaktyvumą nulėmė trys pagrindinės priežastys: rinkimų gausa Lietuvoje, partijų piniginių lėšų stoka bei europinių institucijų retorika, kuri neatitiko nei Lietuvos rinkėjų lūkesčių, nei tikslų.
„Kas mėnesį balsuoti nėra toks paprastas ir įprastas dalykas, kad kas nors būtų pasiryžęs aukotis ir reikšti savo nuomonę“, - kalbėdamas apie pirmąją pasyvumo priežastį sakė viešųjų ryšių konsultantas.
L. Ulevičius pabrėžė ir tai, kad politinės partijos šiems rinkimams stokojo lėšų, išskyrus nebent valdančiąją Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) ir Liberalų sąjūdį.
„Trečias dalykas – nebuvo masinio raginimo. Europos Komisija (EK) vieną kitą kampaniją darė, bet jų pateiktos žinios lietuviška vartotojui buvo formuluojamos netinkamai: jie kalbėjo, kas yra Europarlamentas, ką jis daro, bet lietuviams tos temos „negrojo“, - sakė pašnekovas.
Viešųjų ryšių konsultanto nuomone, absoliučiai daugumai lietuvių, kaip ir europiečių, temos apie migraciją, sveiką maistą, produktų ženklinimą yra neįdomios. „Rinkėjams ta tematika yra taip toli nuo kasdienybės, kad jų dėmesys ne į tai sutelktas. Tai, kad Briuselio biurokratams tai yra įdomu, eilinių europiečių nedomina. Tad nieko keista, kad aktyvumas yra labai žemas“, - svarstė L. Ulevičius.
DELFI primena, kad rinkėjų aktyvumas Lietuvoje siekė 20-21 proc.. Pirminiais duomenimis, daugiausia vietų EP laimėjo konservatoriai-krikdemai, antri – socialdemokratai, treti – „tvarkiečiai“.