Tokį reginį šiame tūkstantmetyje vargu ar dar teks matyti.
Tautiečiai dėmesio negailėjo
Birželio 4-osios, ketvirtadienio, vakarą „Tūkstantmečio odisėjos“ dešimtoji įgula vienoje žymiausių istorinių Londono vietų sustojo tęsti prieš aštuonis mėnesius pradėtą misiją – kviesti pasaulio lietuvių bendruomenes švęsti Lietuvos vardo tūkstantmetį.
Su Londono folklorinio ansamblio „Saduto“ dainomis iš laivo „Ambersail“ LTU 1000 lydimus buriuotojus tautiečių minia sutiko šiltai ir audringai – kaip kad pasitinka medalius iškovojusius Lietuvos krepšininkus. Organizatoriams teko gerokai pavargti, kad misijos dalyviai galėtų pasiekti reikiamą vietą.
„Manėme, ateis du trys šimtai žmonių, o atėjo gerokai daugiau, todėl iškilo šiokių tokių nepatogumų pasitinkant ir lydint buriuotojus į krantinę“, - po sutiktuvių organizaciniais rūpesčiais dalijosi vienas pagrindinių renginio organizatorių Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjungos narys Kęstas Pikūnas.
Misiją atliko
„Mes, Tūkstantmečio odisėja, lankome po pasaulį išsibarsčiusias lietuvių bendruomenes, - pristatė misiją dešimtosios ekipos kapitonas Linas Baublys. - Mes jau aplankėme Vokietijos, Ispanijos, Pietų Afrikos, Australijos, Zelandijos, Argentinos, Čilės, Urugvajaus, Brazilijos, Šiaurės Amerikos, Kanados, Portugalijos lietuvius. Dabar esame čia. Pas jus atplaukėme iš Ispanijos pro Portugaliją ir Airiją. Mūsų tikslas – suvienyti visus lietuvius vieningam Lietuvos tūkstantmečio šventimui. Kai praėjusiais metais lankėmės pas Prezidentą Valdą Adamkų, jis pasiūlė aplink pasaulį apvežti jo vėliavą ir įteikti visoms lietuvių bendruomenėms po laišką.
Prezidento vėliavos negalime iškelti laive, nes tai daryti leistina tik tada, kai laive yra pats Prezidentas. Todėl ji buvo pakelta tik praėjusių metų spalio 5 dieną, kai Valdas Adamkus išlydėjo mus į Tūkstantmečio odisėją“, - paaiškino kapitonas ir perskaitė Jo Ekscelencijos laišką-kvietimą išsibarsčiusius po pasaulį lietuvius būti kartu ir vienyti pastangas bei asmeninius talentus valstybės stiprinimo ir jos vardo garsinimo darbuose.
Prezidento laišką kapitonas įteikė Jungtinės Karalystės lietuvių sąjungos pirmininkei Živilei Ilgūnaitei, o vėliavą perdavė paskutiniosios – vienuoliktos – įgulos kapitonui Pauliui Kovui.
Idėja tampa kūnu
Buriuotojų sutiktuvėse Londone dalyvavo šio privataus projekto autorius ir pagrindinis iniciatorius Raimondas Daubaras, taip pat plaukęs viename iš Tūkstantmečio odisėjos etapų.
„Šio projekto idėja – pasauliui pasakyti, kad Lietuvai – tūkstantis metų“, - sakė jis. - Liepos penktą dieną kviečiame visus lietuvius susirinkti kažkurioje jų gyvenamos šalies vietoje ir pradėti vienu metu giedoti tautišką giesmę. Lietuvoje pradėsime 21 valandą, jūs čia Londone – 19 vietos laiku, Niujorko lietuviai – 14... Nufilmuokite tą akimirką ir siųskite į Lietuvą – liepos šeštąją mes pasauliui paskelbsime tautiškos giesmės kūrinį su sekunde iš Londono, iš Urugvajaus, iš Kanados. Taip mes pranešime, kad mums - tūkstantis metų“.
R. Daubaras paprašė susirinkusiesiems išdalinti atvirukus, kuriuose reikia baigti parašyti frazę „Aš didžiuojuosi Lietuva, nes...“, siųsti juos nurodytu adresu - iš tų įrašytų žodžių bus sukurta odė Lietuvai.
Po renginio paklaustas, gal ketinantis plaukti paskutinį etapą, ponas Raimondas atsakė, kad jis grįžta namo, nes laukia paskutiniai projekto organizaciniai reikalai.
„Yra ką veikti ir žemėje. Įsivaizduojate, keturiasdešimt bendruomenių vienu metu giedos Tautišką giesmę. Neįsivaizduojate? Aš irgi nelabai. Visų po pasaulį išsibarsčiusių lietuvių nesuvienysi, bet vienam emociniam krūviui - įmanoma. Todėl tam emociniam krūviui ir šaukiam vieną dieną visiems kartu išdidžiai pasauliui pasakyti, kad mums- tūkstantis. Kai mes startavome, turėjome tokią idėją, o dabar ji tampa kūnu“.
Vaikai jachtoje pasigedo dušo
Ansamblio „Sadutas“ pašokdinti buriuotojai (stebėdami liaudiškus ratelius sukančius įgulos narius tautiečiai juokavo: „Čia jiems ne jachta buriuoti“) po sutiktuvių visus norinčiuosius pakvietė apžiūrėti laivą. Tokių buvo daug ir susidarė nemaža eilė, tačiau vyrai, nors ir nuovargio spaudžiami, pasistengė, kad kiekvienas patekęs ant denio nuo jo nuliptų saugiai („Laikomės čia, koją statom čia, saugom galvą, jeigu ką – keliukais... Viskas gerai?...) bei kuo daugiau sužinojęs apie jachtą: saugumo įrangą, gelbėjimo liemenes, navigacinę sistemą, vaizdo aparatūrą. Kokiomis sąlygomis buriuotojai gyvena, paaiškinimų nereikėjo - tai suprasti bei pajusti nebuvo sunku nusileidus į jachtos vidų: mažai erdvės, dėžės su maisto atsargomis, ne itin patogūs gultai, įvairi buriuotojų amunicija. Vietos apsisukti ne itin daug. „Mama, jie valgo tik sausainius? O kur dušas?“ – buriuotojų gyvenimo sąlygos didžiausią įspūdį paliko mažamečiams lietuviams.
Malonus sutapimas
Pro antrą kartą specialiai „Ambersail“ LTU 1000 pakeltą Pilies tiltą paskutinioji įgula išplaukė birželio 5-ąją, penktadienį, pirmą valandą po vidurdienio.
Šurmuliui nurimus paklaustas, ar nebuvo sunku su rajono valdžia derinti visus buriuotojų sutiktuvių reikalus, gauti leidimą prie pilies organizuoti renginį, Kęstas Pikūnas patikino, kad sunku nebuvo: „Iš tikrųjų jie turi daug draudimų - galima negalima, bet pats rajono meras (jis taip pat dalyvavo renginyje, - DELFI) buvo labai geranoriškas ir patenkintas, mūsų iniciatyvą suprato, nes ir pačiam Pilies tiltui - tūkstantis metų. Štai toks malonus sutapimas...“.
Iš tiesų, tiltas pastatytas 1894 m.
Klaipėdą, aplankydami Oslą, Kopenhagą, Gdanską, Stokholmą, Sankt Peterburgą, Taliną, Rygą, Kaliningradą, „Ambersail“ LTU 1000 pasieks Mindaugo karūnavimo dienos išvakarėse – liepos 5-ąją. Per devynis mėnesius „Tūkstantmečio odisėja“ bus įveikusi daugiau nei 40 tūkstančių jūrmylių, aplink pasaulį jachta bus plaukę 11 buriuotojų įgulų (apie 120 buriuotojų).