Manote, Sūrskis ir Mauzeris? Nieko panašaus: taip gegužės 20 dieną Lietuvos radijo transliuotoje Europos Parlamento (EP) rinkimų agitacinėje laidoje kalbėjo Liberalų ir centro sąjungos kandidatas Arminas Lydeka ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio sąraše į EP kandidatuojanti Dalia Teišerskytė. Pastarosios repliką, matyt, derėjo suprasti kaip pokštą. Ką gi, juokinga. Tik tas juokas nelabai linksmas.
Nelinksma, nes už D.Teišerskytės ir daugelio kitų birželio 7 dieną vyksiančiuose rinkimuose į EP kandidatuojančių politikų žodžių slypi požiūris į rinkėją, kurio pagarbiu pavadinti niekaip neišeina. Mėginti įtikinti už sąrašą balsuoti dėl to, kad jo numeris yra visuotinai pripažintas laimingas skaičius, – tai viešai abejoti balsuojančiojo racionalumu ir sveika nuovoka. Be abejo, pagrindo tokioms abejonėms neretai suteikia ir patys rinkėjai, tačiau jų balsų siekiančiam politikui nepagarbos rodyti nepatartina.
Vienas iš dalies Lietuvos rinkėjų neišmanymą rodančių dalykų – kandidatams į EP vis dar pateikiamas klausimas apie galimą Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbo pratęsimą. Problema čia yra ne tik ir ne tiek ta, kad nesuvokiama, kad savo sprendimo dėl IAE uždarymo ES nebekeis, bet ir ta, jog nesuvokiama, kad EP galios (apie jas skaitykite informaciniame langelyje 5 psl.), sprendžiant šį ir daugelį kitų klausimų, yra ribotos. Taigi kandidatų į europarlamentarus klausti apie IAE ateitį yra beprasmiška: jie jos pakeisti negali.
Tačiau tokie Lietuvos rinkėjų klausimai visiškai suprantami: žmonėms rūpi, nes kiekvienas iš jų IAE uždarymą pajus savo kailiu. Panašiai yra ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse narėse, kur EP rinkimų debatuose vyrauja nacionalinės temos. Antai vokiečių žurnalistas Albrechtas Meieris dienraštyje „Die Zeit“ rašo, kad artėjant EP rinkimams britai susirūpinę žemesniuosius parlamento rūmus krečiančiu parlamentinės veiklos išlaidų kompensavimo skandalu, prancūzai – Nicolas Sarkozy dvejų metų prezidentavimo rezultatais, o Vokietijoje į šiuos rinkimus žvelgiama kaip į rugsėjį vyksiančių Bundestago rinkimų repeticiją. „Deja, jokios europinės viešosios erdvės dar nėra“, – straipsnyje apgailestauja Vokietijos socialdemokratų atstovė EP Evelyne Gebhardt.
Susitelkimas į savo šalių problemas ir menkas europinių reikalų ir institucijų darbo išmanymas, matyt, ir lemia tai, kad daugumai europiečių šie rinkimai nedaug terūpi. Tai, jog susidomėjimas EP rinkimais iš tiesų yra menkas, rodo Prancūzijos politinių inovacijų fondo (Fondation pour l’innovation politique) užsakymu visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „TNS Opinion“ atliktas tyrimas. Jo duomenimis, rinkimai į EP visiškai nedomina 18 proc. apklaustų europiečių, o dar 35 proc. – veikiau nedomina, nei domina. Anot tyrimo, daugiausiai visiškai nesidominčiųjų Lietuvoje ir Slovakijoje – po 29 proc.
Tai, kad rinkėjai gali nežinoti, ką ir kur renka, gali liūdinti, bet labai stebinti neturėtų. Kitaip nei rinkėjai, partijos ir kandidatai, be jokios abejonės, puikiai žino, kur ir ko eina, bet ar jie gali paaiškinti rinkėjui, kodėl šis turėtų balsuoti ir rinktis būtent juos? Teoriškai racionalaus rinkėjo apsisprendimą lemti turėtų partijų programinių nuostatų atitikimas jo paties įsivaizdavimui to, kaip turėtų būti tvarkomasi. Tačiau patirtis rodo, kad programų reikšmė rinkimuose yra minimali, tad ieškant motyvų rinktis vieną ar kitą partiją įdomu pažvelgti į didesnę auditoriją pasiekiančius partijų rinkimų šūkius, taip pat ir į pačių kandidatų kalbas apie kandidatavimo priežastis ir siekius (ir vieni, ir kiti pateikiami šiame ir kitame).
Partijų šūkius ir kandidatų kalbas paliekant vertinti skaitytojui, norėtųsi tik atkreipti dėmesį į Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų sąraše dvyliktuoju numeriu įrašyto Žilvino Leleivos nurodomą kandidatavimo motyvą: „Todėl, kad reikia...“ Žinoma, nepatekus į pirmąsias partijos kandidatų gretas vietos EP tikėtis neverta, bet kodėl gi nepraleidus progos patylėti? Galima negerbti savęs, bet kuo čia dėtas rinkėjas, taip ir likęs nesuvokęs, už ką ir kodėl turėtų balsuoti? Suprantu politikus, kurie, kandidatuodami į realių galių neturinčią instituciją, rinkėjui iš principo negali pažadėti nieko apčiuopiama, bet kam tie primityvūs šūkiai?
O gal tarp jų vis dėlto pavyks surasti mielą širdžiai? Tad birželio 7 dieną aukščiau galvas ir pirmyn už patyrusius politikus, išmanančius, ko reikia Lietuvai! Todėl, kad reikia...
Beje, ar įsiminėte skaičiukus?
Rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvaujančių partijų, čia surašytų abėcėlės tvarka, rinkimų šūkiai:
Darbo partija (21 kandidatas):
Gerovės Lietuvai Europoje – svarbiausias yra tavo balsas!
„Fronto“ partija (11 kandidatų)
Nei šūkių, nei rinkimų programos partijos interneto puslapyje rasti nepavyko
Krikščionių konservatorių socialinė sąjunga (10 kandidatų)
Už tvirtą Lietuvą Europoje!
Liberalų ir centro sąjunga (24 kandidatai)
Lietuva – nebe naujokė!
Už stiprią Lietuvą Europos Sąjungoje!
Už Lietuvą, kurioje būtų gera gyventi visiems!
Aukščiau galvą!
Už tuos, kuriuos Europa išgirs!
Lietuvos centro partija (19 kandidatų)
Mūsų namai – Lietuva. (rinkimų programos pavadinimas)
Lietuvos lenkų rinkimų akcija (24 kandidatai)
Nei šūkių, nei rinkimų programos partijos interneto puslapyje rasti nepavyko
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (parlamentinė, 24 kandidatai)
Birželio 7 d. už Liberalų sąjūdį!
Lietuviai gali kurti, ne tik arti!
Lietuvos socialdemokratų partija (parlamentinė, 24 kandidatai)
Svarbiausia – žmogus!
Už patyrusius politikus, išmanančius, ko reikia Lietuvai!
Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga (22 kandidatai)
Už tautų Europą! Už lietuvybės išsaugojimą! (iš Gintaro Didžioko rinkimų reklamos internete)
Partija „Tvarka ir teisingumas“ (24 kandidatai)
Už Europos Sąjungoje stiprią Lietuvą! (rinkimų programos pavadinimas)
Pilietinės demokratijos partija (8 kandidatai)
Už Tavo gerovę Europoje! (iš reklamos internete)
Tautinė partija „Lietuvos kelias“ (9 kandidatai)
STOP energetikos kainų monopoliui! (rinkimų programos pavadinimas)
Tautos prisikėlimo partija (10 kandidatų)
Europą Lietuvai!
Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (24 kandidatai)
Už saugią ateitį Europoje!
Žemaičių partija (8 kandidatai)
Patria una – Tėvynė viena. (iš pranešimo apie dalyvavimą EP rinkimuose partijos tinklalapyje)
Kai kurių politikų kandidatavimo motyvai ir skelbiami siekiai
Šis punktas įtrauktas į daugumos Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP), Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos (LVLS) ir Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) partijos kandidatų anketas, skelbiamas šių partijų tinklalapiuose. Kitų partijų tinklalapiuose tokia informacija nepateikiama ar pateikiama tik pavienių asmenų. (Pateikiamų citatų kalba netaisyta.)
Vilija Blinkevičiūtė, Seimo narė, LSDP sąrašo Nr. 1:
Ilgus metus besidarbuodama socialinėje srityje supratau, jog mieliausias darbas man – tai darbas su žmonėmis, visuomet galvojant apie patį silpniausią, jautriausią, pažeidžiamiausią žmogų. Visuomet siekiau, kad iš mūsų kasdieninio gyvenimo išnyktų prievarta, nepagarba žmogui, piktnaudžiavimas valdžia ir kitos blogybės. Daug Jūsų problemų pavyko išspręsti, tačiau socialinėms problemoms galo niekada turbūt nebus. Todėl jaučiu pareigą būti Europos Parlamento narė, kad dirbdama jame galėčiau daryti įtaką sprendimams, kurie būtų naudingi Lietuvos žmonėms. Ypač svarbu, kad Lietuvai Europos Parlamente atstovautų labai kompetentingi, didelę patirtį turintys profesionalai, gerai žinantys žmonių rūpesčius, išmanantys, kaip išspręsti problemas, suprantantys, kas jaudina Lietuvos žmones.
Birutė Vėsaitė, Seimo narė, LSDP sąrašo Nr. 3:
Iki šiol Europos Parlamente Lietuvai atstovauja tik du kairieji politikai. Esu įsitikinusi, kad Lietuvos socialdemokratų partija, būdama solidžiausia politine jėga Lietuvoje, yra verta turėti daugiau savo pasiuntinių. Jie labai reikalingi Europos socialistų šeimai, kuri pasiryžusi kuo skubiau išvesti Europą iš globalios finansų krizės ir įgyvendinti savo darbotvarkę – „Svarbiausia žmogus“.
Bronis Ropė, Ignalinos meras, LVLS sąrašo Nr. 2:
(...) teko ir tenka dalyvauti įvairiose tarnybinėse komandiruotėse, priiminėti svečius savivaldybėje, kadangi dar nuo 1997 metų esu Europos Tarybos Vietos ir regionų kongreso Lietuvos delegacijos narys. Taigi labai daug dirbama analizuojant ir aiškinantis vietos ir regioninės demokratijos situacijas ir perspektyvas. Gana dažnai ir nuodugniai studijuojame atskirų Europos Tarybos šalių narių demokratinius procesus, todėl manau, kad turiu nemažą patirtį ir šioje srityje.
Įvertinus mano veiklą ir patirtį, taip pat tai, kad beveik vienbalsiai buvau išrinktas partijos pirmuoju pavaduotoju – valdybos primininku, ir į tai, kad mane iškėlė net keli skyriai, manau, jeigu būčiau išrinktas į ES parlamentą, galėčiau gana aktyviai dirbti atstovaudamas rinkėjams – Lietuvos gyventojams bei Valstiečių liaudininkų sąjungai.
Vidmantas Kanopa, LVLS sąrašo Nr. 4:
Esu mokslų daktaras, dirbau ŽŪM (Žemės ūkio ministerijoje – „Atgimimas“) bei ŽŪ universitete sekretoriumi. Norėčiau dirbti Kaimo reikalų komitete ir apginti žemės ūkio žmonių interesus.
Virginija Apanavičienė, LVLS sąrašo Nr. 7:
Patirtis partijos, moterų NVO, profsąjungų darbe, etninės kultūros tyrimai pagal profesinę veiklą leidžia teigti, kad jei būčiau išrinkta į EP, stengčiausi iškovoti kuo daugiau 2013–2018 m. paramos Lietuvai, ypač žemės ūkio sektoriui, įsijungčiau į didžiųjų Europos partijų, priklausančių Europos Parlamento frakcijai, Sąjunga už tautų Europą veiklą, kur tęsčiau europarlamentaro G. Didžioko pradėtą darbą, bei atlikčiau LVLS įpareigojimus, siekiant gerinti Lietuvos žemės ūkio gamyboje dalyvaujančiųjų padėtį, prilyginant ES išmokas prie senųjų ES narių išmokų visuose sektoriuose. Dalyvaučiau Lygių galimybių pakomisijų veikloje, konferencijose, derinant ir sprendžiant su įvairiomis visuomenės interesų grupėmis susijusias problemas aukščiausiu lygiu. Stebėčiau, kad ES institucijose priimami dokumentai laiku pasiektų LR institucijas, būtų išversti į lietuvių kalbą ir įdiegti reikiamuose dokumentuose, sutartyse, pasiūlymuose. Kaip LVLS narė laikyčiau būtinybe nuolatos referuoti partijos valdybą bei tarybą apie savo veiklą ES.
Emanuelis Zingeris, Seimo narys, TS–LKD sąrašo Nr. 5:
Nes nori grąžinti ir įtvirtinti Lietuvos politinę svarbą Europoje.
Egidijus Vareikis, Seimo narys, TS–LKD sąrašo Nr. 9:
Kaip mes be Europos, kaip Europa be mūsų? Iš tikro manau, kad žinau, moku, domiuosi ir tai bus naudinga Lietuvai.
Algimantas Birbilas, TS–LKD sąrašo Nr. 10:
Kad išmokyčiau vakariečius sveikintis lietuviškai ir žaisti lietuviškais šachmatais ir šaškėmis.
Žilvinas Leleiva, TS–LKD sąrašo Nr. 12:
Todėl, kad reikia...
Naglis Puteikis, TS–LKD sąrašo Nr. 14:
Jei kalnas neina pas Mahometą, tai Mahometas ateis pas kalną.
Ričardas Garuolis, TS–LKD sąrašo Nr. 17:
Kad ginčiau tautos interesus.
Petras Musteikis, TS–LKD sąrašo Nr. 18:
Noriu pateisinti mano bendraminčių ilgametį bendros visuomeninės politinės veiklos Lietuvoje įvertinimą. Esu antrąkart siūlomas į EP.
Dainius Varnas, TS–LKD sąrašo Nr. 24:
Tikiu, kad, būdamas EP narys, galėsiu tinkamai panaudoti savo patirtį, sukauptą dirbant Lietuvos žmonių labui, kurie visada buvo, yra ir bus mano politinės veiklos alfa ir omega.
Europos Parlamento galios
Europos Parlamentas (EP) yra vienas iš įstatymų leidėjų, turi teisę tvirtinti biudžetą ir atlieka visų Europos Sąjungos institucijų demokratinę priežiūrą, tačiau realios EP galios yra ribotos.
EP dalijasi įstatymų leidžiamąja valdžia su Europos Sąjungos (ES) Taryba, kurią sudaro šalių narių vyriausybių atstovai. Jis gali priimti ES įstatymus (direktyvas, reglamentus ir kt.). Jis taip pat gali pritarti teisės aktų iniciatyvos monopolį turinčios Europos Komisijos (EK) teikiamiems Europos Sąjungos teisės aktams, juos keisti ar atmesti. Tačiau vadinamaisiais jautriais klausimais (mokesčiai, pramonės politika, žemės ūkio politika ir kt.) EP teikia tik patariamąją nuomonę.
EP ir ES Taryba yra už ES biudžetą atsakingos institucijos, kasmet sprendžiančios dėl ES išlaidų ir pajamų. Taryba taria paskutinį žodį dėl privalomųjų išlaidų (pavyzdžiui, išlaidų žemės ūkiui ir su tarptautiniais susitarimais susijusių išlaidų). Dėl vadinamųjų „neprivalomųjų“ išlaidų (kitų išlaidų) sprendžia Parlamentas glaudžiai bendradarbiaudamas su Taryba.
EP vykdo demokratinę Komisijos veiklos priežiūrą, atlieka ir tam tikrą parlamentinę Tarybos veiklos priežiūrą.
EP tvirtina arba atmeta Tarybos teikiamą Pirmininko kandidatūrą. Paskui valstybės narės, pasitarusios su išrinktuoju Pirmininku, siūlo Komisijos narius. Visai Komisijos narių kolegijai vėl turi pritarti Parlamentas.
EP turi teisę pareikšti nepasitikėjimą Komisija – tai pagrindinė EP narių teisė užtikrinant Europos Sąjungos demokratinę priežiūrą.
Naujausiame „Atgimime“ skaitykite:
Belaukiant saulėlydžio
Kokios permainos laukia valstybės po pirmųjų keturių Saulėlydžio komisijos darbo mėnesių. Rezultatus apžvelgia ir komisijos pirmininką Valentiną Milaknį ir kalbina Andrius Raskazovas.
Lietuvos tūkstantmetis Valdovų rūmų šešėlyje
Pritrūkus pinigų Valdovų rūmų vidaus įrengimui, Lietuvos tūkstantmečio minėjimas vyks šalia nevienareikšmiškai vertinamo pastato pagrindinių vartų. Kokią programą užsienio šalių karaliams, prezidentams ir premjerams pasiūlys Lietuva, domisi Indrė Makaraitytė.
Kultūrinis tapatumas – mūsų sveikatos šaltinis
VU profesorė, jungiškosios krypties psichoanalitikė Gražina Gudaitė: mus dar gaubia praeities šešėliai. Stanislovo Kairio pokalbis apie žmonių ir tautų psichiką.
Apie valstietiško gyvenimo būdo atgimimą
Tradicinis, mažas vienos šeimos valstiečių ūkis gali tapti sėkmingu verslu, jeigu sugebės užmegzti ryšius su maisto kokybei ir darniai plėtrai užsiangažavusiais vartotojais. Atvirumu ir solidarumu besiremiančių smulkiųjų ūkininkų perspektyvas nagrinėja Audra Čepkauskaitė.
Apie alkoholį ir nealkoholį
Prisidengiant kova su girtuokliavimu įteisinamas alkoholio pardavimas jaunimui.