Trumpa ir kartu įspūdinga bei tragiška Barboros Radvilaitės biografija. Iš Lietuvos didikų Radvilų giminės kilusi antroji Žygimanto Augusto žmona atkaklių vyro pastangų dėka 1550 karūnuota Lenkijos karaliene. Jai vienintelei, Lietuvos didikei karūna buvo uždėta ir su nepaprasta meile ir kartu su dar didesniu sunkiai prislopintu Lenkijos visuomenės nepritarimu.
Vos po 4 mėnesių visos valdovo pastangos nuėjo perniek: 1551 05 08 sunki liga nutraukė karalienės gyvenimą. Ji mirė Krokuvoje Vavelio pilyje, ant ją mylinčio vyro rankų. Tiek jėgų žmonai atidavęs valdovas, pildydamas visus jos prašymus jai esant gyvai, tvirtai apsisprendė išpildyti ir paskutinį Barboros norą – būti palaidotai ne Vavelyje, bet lietuviškajame panteone – Vilniaus katedroje. Nepaveikė jo nei Lenkijos senatorių, bijančių didžiulių išlaidų, pasipriešinimas, nei svainio Mikalojaus Radvilos Rudojo vos ne įsakmus prašymas: „jei iš Dievo, o po to ir savo malonės pasodinai į sostą ir uždėjai karūną (...) dėl Dievo, patalpink jos kūną tenai (...) tarp kitų karalių kūnų“.
05 25 po dviejų savaičių trukusio atsisveikinimo su karaliene Vavelyje, įvyko iškilmingos pamaldos, po kurių laidotuvių procesija iš Krokuvos išlydėta į tolimą kelionę. Valdovą lydėjo jo kanceliarija, mirusiosios dvariškiai, daugelis aptarnaujančio personalo. Kelionės maršrutas specialiai parinktas per vietoves, per kurias Barbora Radvilaitė atvyko į Lenkiją: Prošovicai, Višlica, Šidlovas, Radomas, Lukomas. Karalius darė viską, kad atiduotų kuo deramesnę pagarbą mirusiajai. Per visą kelionę Žygimantas Augustas lydėjo žmonos kūną raitas, o per miestelius ar kaimus eidavo paskui karstą pėsčias.
Pasitvirtino lenkų senatorių nuogastavimai dėl išlaidų: gedulingoje procesijoje dalyvavo apie 400 raitelių, kiekvienas jų gavo po 8 auksinus, vien žvakėms ir juodai medžiagai išleista apie 6000 auksinų. Lenkijos Karalystės iždas išleido 9416 auksinus, beveik tiek pat, kiek 1547 išleido visas karaliaus dvaras, neskaičiuojant pinigų maistui.
Priartėjus procesijai prie Lietuvos pasienio, ją pasitiko gausi Lietuvos diduomenė. Pagaliau po beveik mėnesio trukusios kelionės 1551 06 22 laidotuvių procesija įžengė į Vilnių. Netrukus po gedulingų pamaldų karstas su Barboros Radvilaitės palaikais buvo palaidotas Vilniaus Katedros rūsių kriptoje po Šv. Kazimiero koplyčia, šalia pirmos Žygimanto Augusto žmonos Elžietos Austrijietės karsto.
Paskutiniu gestu karalius dar kartą parodė savo jausmų stiprumą. Antrosios žmonos jis nesugebėjo pamiršti visą likusį gyvenimą. Gyvenimo pabaigoje Žygimantas Augustas rašė: „tai tikra, kad trumpai laimę teturėjo, kokios, jei tai būtų Dievo valia, linkėjome iš tikrųjų ilgiau“.
Tai yra 2007-2008 m. programos „Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos mokslininkų bendradarbiavimas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendorius“ metu sukurto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendoriaus enciklopedinio žinyno dalis.
© Lietuvos Istorijos Institutas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija