Tačiau išrinktajam karaliui nepatiko nei atšiaurus Abiejų Tautų Respublikos klimatas, nei papročiai, nei kultūra. Henriką Valua ir jo prancūzus palydovus glumino daugelis dalykų, jie Krokuvoje patyrė savotišką kultūrinį šoką. Be to, elektas nemokėjo lenkiškai ir iš viso mažai domėjosi valstybės reikalais. Būtinas dalyvavimas įvairiose ceremonijose Henriką Valua tiesiog erzino. Dienas ėmė leisti lošdamas kortomis (neretai pralošdavo didžiules pinigų sumas, kurias imdavo iš iždo) ar puotaudamas.

Savo ruožtu Respublikos diduomenė taip pat nebuvo sužavėta prancūzo valdymu. Tiesa, labai dosniai dalinęs vakuojančias pareigybes ir seniūnijas, sugebėjo įgyti apdovanotųjų palankumą. Tačiau nieko negavusieji būrė gausėjančius nepatenkintuosius. Respublikos visuomenė piktinosi pernelyg laisvu valdovo elgesiu, įsipareigojimų nesilaikymu (tarp jų ir vengimas vesti, tiesa, į motinas jam tinkančią, 28 metais vyresnę Oną Jogailaitę). Tarp Henriko Valua nuveiktų darbų istorikai pažymi elekto bandymus reorganizuoti kanceliariją, uždraudžiant kancleriui ir pakancleriui išduoti valdovo nepasirašytus dokumentus.

1574 05 30 mirė Prancūzijos karalius Karolis IX. Jo įpėdiniu tapo Henrikas Valua. Šią žinią Lenkijos karalius gavo 06 14. Krokuvoje rezidavę senatoriai patarinėjo valdovui sušaukti Respublikos seimą ir jame nuspręsti kaip pasielgti esant tokiai situacijai. Tačiau Valua pasirinko kitą sprendimo būdą. Kaip jis rašė savo laiške motinai, Prancūzijos karalienei Kotrynai Mediči, „Prancūzija ir Jūs, motinėle, svarbiau už Lenkiją“. Pradžioje jis ėmėsi veiksmų užmigdant senatorių budrumą. Kai pasigirdo nuogąstavimai, jog karaliui teks išvykti, Henrikas Valua visus ramino, teigdamas, kad jis pirmiausia Lenkijos karalius ir šalies nepaliks. 1574 06 18 karalius surengė didžiulį pokylį, kurio metu negailėta gėrimų. Nemažai žymių didikų paprasčiausiai nusigėrė.

Pasinaudojęs tuo, karalius tą pačią 06 18 naktį slapta pabėgo iš Krokuvos. Kitos dienos ankstyvą rytą jis kirto Lenkijos ir Vokietijos imperijos sieną. Lenkijos pakamaris Janas Tenčinskis bėgantį valdovą pasivijo jau tik Silezijoje. Čia tik gavo pažadą, kad viską sutvarkęs Henrikas Valua grįš. Karaliaus kambariuose Vavelio pilyje rasti valdovo laiškai, kuriuose deklaruota, kad jis nori išlaikyti abi karūnas...

Tačiau tai tebuvo deklaracijos. Į Respubliką Henrikas Valua niekada nebegrįžo. Ir nors buvo paskelbtas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, per visą savo 118 dienų valdymą į Lietuvos DK iš viso nei karto neužsuko.

Tai yra 2007-2008 m. programos „Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos mokslininkų bendradarbiavimas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendorius“ metu sukurto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendoriaus enciklopedinio žinyno dalis.

© Lietuvos Istorijos Institutas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija