Sumažinus biurokratinius trukdžius, galima sutaupyti

Europoje yra 23 mln. smulkių ir vidutinių įmonių (SVĮ). Jos visoje ES sudaro daugiau kaip 90 proc. visų veikiančių įmonių. SVĮ dirba apie 70 proc. ES darbo jėgos (apie 100 mln. žmonių) ir sukuriama beveik 58 proc. pridėtinės vertės.

Mano minėtame Smulkiojo verslo akte išdėstyti dešimt principų, kurie leis šalims narėms, tarp jų ir Lietuvai, sukurti būtinas administracines, reguliavimo ir finansines sąlygas, skatinančias SVĮ kūrimą bei gerinančias tokių įmonių veiklą.

Įvairiais tyrimais nustatyta, kad Europoje įmanoma ne mažiau kaip 25 proc. sumažinti verslininkų išlaidas, patiriamas dėl biurokratijos. Verslui tai sutaupytų apie 150 mlrd. eurų ir padidintų ES BVP 1,5 proc.

Praėjusių metų pabaigoje Europos investicijų bankas numatė 30 mlrd. eurų paskoloms SVV per komercinius bankus. Dalis šių pinigų pasiekė ir Lietuvą. Laikas parodys, ar jie bus racionaliai paskirstyti ir išties pasieks SVĮ. Visada maniau, kad šiam tikslui pasitarnautų Lietuvoje plačiai ir sklandžiai veikiantis verslo inkubatorių bei verslo informacinių centrų tinklas, tačiau Vyriausybė nerado lėšų jam finansuoti.

Visoje Europoje ketinama skatinti verslumą. Iki šiol skirtingai nei JAV, toks karjeros kelias Europos žmonėms retai vilioja. Tyrimų rezultatai rodo, kad 60 proc. ES piliečių niekada nesvarstė įmonės kūrimo galimybės, o 50 proc. (palyginti su 33 proc. JAV respondentų) sutiko, kad nereikėtų steigti įmonės, jei esama nesėkmės pavojaus.

Europos Komisijos (EK) įsitikinimu, būtina sukurti palankesnį požiūrį į verslininkus, paverčiant juos sektinais pavyzdžiais, pažymint jų sėkmę ir mažinant nesėkmės baimę. Mums taip pat reikia užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp rizikos ir atlygio, kad verslumas taptų viliojančia karjeros alternatyva.

Smulkiojo verslo akte taip pat reikalaujama, kad priimant bet kokius politinius sprendimus, būtų pasvertas jų poveikis SVĮ. Lietuvoje, atrodo, į tai nebuvo atsižvelgta.

Mikrokreditai – greitoji pagalba

Bendradarbiaujant EK ir EP pernai priimtas komunikatas dėl Europos mikrokreditų plėtojimo iniciatyvos augimui ir užimtumui remti. Siūlomą iniciatyvą sudaro keturios kryptys: valstybių narių teisinės ir institucinės aplinkos gerinimas; kiti veiksmai, susiję su palankių verslininkystei sąlygų kūrimu; gerosios patirties sklaidos skatinimas, įskaitant mokymą; papildomo finansinio kapitalo mikrokreditų institucijoms teikimas.

Vyriausybė, nors ir supranta mažų paskolų reikšmę, tačiau pritrūksta ryžto padaryti proveržį šioje srityje. Pavyzdžiui, Izraelyje savo laiku tokia programa klestėjo. Subyrėjus Sovietų Sąjungai daug emigrantų iš buvusių sąjungos valstybių plūstelėjo į Izraelį. Tuomet minėtos valstybės vyriausybė kasdien per žiniasklaidą skatino gyventojus imti mikrokreditus. Vyriausybė ėmėsi iniciatyvos skatinti gyventojų verslumą netgi suteikdama beprocentines paskolas. Dalis pinigų negrįžo, tačiau grįžusioji suma atsipirko su kaupu sukurtomis darbo vietomis bei mokesčiais valstybei.

Mikrokreditų idėjos autorius, 2006 m. už tai gavęs Nobelio taikos premiją, yra Muhammadas Junus. Ši mintis jam kilo 1974 m., kai Bangladešą negailestingai sukrėtė badas. 1976-aisiais jis įkūrė savo paties banką – Grameeno banką – kuris skolindavo nedideles pinigų sumas vargstantiesiems. Per 30 m. tai, kas iš pradžių buvo neįprasta, įgavo grandininę reakciją. Iš viso buvo paskolinta 5,7 mlrd. dolerių, paramą gavo daugiau nei 6,61 mln. žmonių. Grameeno banko modelis buvo pritaikytas 40-yje valstybių. Naujausiais duomenimis, 113 milijonų žmonių visame pasaulyje gauna mikrokreditus.

Europa sumažino PVM tarifus

ES teisės aktai jau dabar leidžia valstybėms taikyti mažesnius pridėtinės vertės mokesčius (PVM) tam tikroms prekėms ir paslaugoms. Priimant nepopuliarius, bet valdžiai naudingus sprendimus, neretai prisidengiama tariamais ES draudimais. Kad nebūtų spekuliacijų, norėčiau pabrėžti, jog patvirtinus naująją ES direktyvą, nuo 2011 m. galės atpigti restoranų, kirpyklų, taisyklų, medicinos ir neįgaliųjų bei senelių priežiūros, gyvenamųjų namų statybos, renovavimo, perstatymo, smulkaus kompiuterių ir laikrodžių taisymo, sodininkystės paslaugos. Šiuo metu ES valstybėms leidžiama taikyti lengvatinius PVM tarifus maisto produktams, knygoms, kino teatrų ir teatrų bilietams.

Kai visa Europa pasuko PVM mažinimo keliu, Lietuvos vyriausybė pasielgė priešingai.

EK iniciatyva nuspręsta sugriežtinti ES sankcijas už vėlavimą sumokėti už paslaugas. Verslininkai ypač šiuo metu skaudžiai patiria apyvartinių lėšų trukumą, o vėluojantys atsiskaitymai jų padėtį dar labiau apsunkina. Visoje ES reikalaujama, kad valdžios institucijos privalo atsiskaityti už paslaugas ne vėliau kaip per 30 dienų, priešingu atveju joms gresia 5 proc. delspinigių.

Galų gale norėčiau paminėti Europoje plačiai diskutuotą Paslaugų direktyvą, kuri leidžia teikti paslaugas visoje ES pagal toje valstybėje galiojančius įstatymus. Visoje ES ši direktyva įsigalios vėliausiai 2010 m. Prisimename, kaip aktyviai savo šalies poziciją gynė kaimyninė Lenkija, nes ši direktyva labai svarbi verslui. Deja, Lietuvoje Paslaugų direktyva nesulaukė tinkamo atgarsio, o aš buvau vienintelis Vidaus rinkos ir vartotojų teisių apsaugos komitete gynęs Lietuvos poziciją. Be kita ko EK ragina patvirtinti standartinius Europos privačios įmonės įstatus, kad visoje ES įmonės galėtų veikti vienodomis sąlygomis.

Smulkiojo verslo akte numatyti tokie SVV paramos prioritetai:

1. Sudaryti tokias sąlygas, kuriomis verslininkai bei šeimos verslui priklausančios įmonės būtų puoselėjamos, o verslumas būtų skatinamas;
2. Užtikrinti, kad sąžiningiems verslininkams, patyrusiems bankrotą, netrukus būtų suteikta naujų galimybių;
3. Parengti principu „Visų pirma galvokime apie mažuosius“ pagrįstas taisykles;
4. Raginti valstybės administracines institucijas, kad jos neliktų abejingos SVĮ poreikiams;
5. Pritaikyti valstybės politikos priemones prie SVĮ poreikių: lengvinti SVĮ dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose ir tikslingiau taikyti valstybės pagalbos priemones SVĮ;
6. Sudaryti SVĮ palankesnes sąlygas gauti finansavimą ir sukurti tokią teisinę bei verslo aplinką, kad mokėjimai pagal komercinius sandorius būtų atliekami laiku;
7. Padėti SVĮ labiau naudotis bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis;
8. Skatinti SVĮ įgūdžių tobulinimą ir įvairaus pobūdžio naujoves;
9. Sudaryti SVĮ sąlygas paversti aplinkos problemas galimybėmis;
10. Raginti SVĮ pasinaudoti augančių rinkų teikiamomis galimybėmis ir jas remti.