Docentei susidaro įspūdis, kad Lietuvoje norima auginti pas močiutę ant krosnies uždarytus vaikus – tik taip esą vaikas išliks lietuvis, „nepažeistas“. Apie tai – DELFI pokalbis su M. Ramoniene.
-Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK), kurios narė esate ir Jūs, nepritaria ankstyvajam užsienio kalbos mokymui nuo antros klasės motyvuodama, kad tai gali pakenkti dar nesusiformavusiems gimtosios kalbos įgūdžiams. Kokia Jūsų nuomonė?
Aš visiškai nepritariu ponios Irenos Smetonienės ir didžiosios dalies VLKK nuomonei. Manau, jų nuomonė pagrįsta nepagrįstomis baimėmis. Kiek man tekę domėtis įvairiose pasaulio šalyse atliekamais tyrimais, tai niekur nesu radusi jokių moksliškai pagrįstų išvadų, kad nuo 2 klasės ar nuo 6-7 metų pradėjus mokyti kitos kalbos, tai galėtų pakenkti anksčiau pradėtai mokytis gimtajai kalbai.
Psicholingvistų tyrimais įrodyta, kad vaikų gimtosios kalbos pagrindai ir tarimas susiformuoja daug anksčiau, nei vaikas pradeda lankyti mokyklą – apie 3, 4, 5 metus. Tada gimtosios kalbos pagrindai jau būna susiformavę ir jų iš esmės nebegali paveikti jokios kitos kalbos buvimas šalia. Ypač jei tai yra organizuotas, sutvarkytas mokymas, kaip Lietuvoje norima daryti.
- Kokią užsienio kalbos mokymosi nuo 2 klasės naudą matote?
Ankstyvas kalbos mokymasis, pradėtas pradinėse klasėse, iš tikrųjų leidžia išmokti užsienio kalbos daug lengviau, paprasčiau negu pradėtas vėliau. Vaikai labai lengvai be didelių pastangų išmoksta ir pasirengia gyvenime konkuruoti su kitais. Jeigu norime, kad mūsų vaikai būtų iš tikrųjų stipresni, geresni, pajėgesni, negu kitų šalių, kur vėliau pradeda mokytis, reikėtų laikytis to modelio. Daug kur Europoje mes atsiliekame pagal užsienio kalbos mokymosi pradžią.
Lietuvoje beveik visi ir taip jau užsienio kalbos mokosi nuo 2 klasės – tai, kad kol kas ne visi mokosi, dabartinį laisvai pasirenkamą mokymą daro labiau chaotišką. Kai nėra privaloma, tai mokyklos kartais ir mokytojus parenka, kurie nebūtinai labai nori dirbti su pradinukais. Ir metodikos, kaip reikia mokyti tokius vaikus, pas mus dar nėra labai gerai nusistovėjusios.
Reikia siekti, kad neatsitiktų, jog vaikas antroje klasėje užsienio kalbos mokosi, paskui persikelia į kitą mokyklą, kur to nėra, trečioje klasėje vėl nebesimoko, ketvirtoje pradeda iš naujo... Dabartinėje sistemoje truputėlį trūksta organizuotumo ir taip galima kaip tik labiau pakenkti vaikui negu laikantis nuoseklaus, iš anksto parengto modelio. Taip daroma daugelyje ES šalių.
- Seimo narė Dalia Teišerskytė baiminasi, kad pradėję mokytis užsienio kalbos nuo 2 klasės, vaikai išprotės. Galbūt idėjai nepritariančius parlamentarus klaidina įsitikinimas, kad antrokams bus pradėta į galvą kalti užsienio kalbos gramatika, mokoma laikų?
Mūsų vyresnioji karta įpratusi mokytis kalbų jau pasenusiais metodais, kurie mums neleido sovietmečiu mokyklose išmokti normaliai bendrauti užsienio kalba. Mokėmės 11 metų mokykloje, mokėmės universitetuose vokiečių ar anglų kalbų - deja, išėję iš tų mokymo įstaigų nelabai susikalbėdavome su gimtakalbiais žmonėmis, nes tos metodikos buvo mokymo ir mokymosi nekreipiančios į komunikaciją.
Mokėmės taisyklių, laikų, įvairiausių gramatinių formų, literatūrinių tekstų skaitymo, o gyvenime dažniausiai reikia kitų dalykų. Pasaulis jau seniai mokosi kalbų komunikaciniais metodais ir dėl to lengvai gali susikalbėti. O mes, ypač vyresnieji, deja esame pilni kompleksų, nes nemokame. Gal ir dėl to truputėlį baiminamasi.
Pradedant mokyti pradinukus, remiamasi visais kitais metodologiniais pagrindais – žaidimais, dainelėmis, mokomasi frazių. Jei antrokus pradės mokyti, kaip suaugę norėtų arba įpratę mokyti, išties bus blogai. Bet ministerija rengia kitokias metodikas. Vaikai kalbos labai lengvai gali išmokti žaisdami ir tą smagiai daro.
- Ar dėstydama sutikote studentų, kurie nuo 2 klasės mokėsi užsienio kalbos ir dėl to jiems sutriko lietuvių kalbos tartis, iškilo kitų problemų?
Aš pati su tokiais dalykais niekada nesu susidūrusi. Jeigu iš tikrųjų tokių atvejų pasitaiko, manau, priežastys kitos. Ne užsienio kalbos mokymosi pradžia nuo 2 klasės, bet galbūt mokytojo lituanisto kažkokie nepadaryti darbai. Gimtosios kalbos mokymasis - lituanistų pareiga ir mokymas. Atrodo, kad dabar bandoma užsidaryti, užsitverti – nemokykime savo vaikų, pas močiutę ant krosnies uždarytą laikykime, tada tas vaikas išliks lietuvis, nepažeistas. Iš kalbų atrodo, tarsi norėtume tokių savo tautiečių.