Statistika rodo, kad konservatorius dažnai balsuodavo kitaip nei dauguma Lietuvoje išrinktų europarlamentarų, o posėdžiuose kalbėdavo ne taip dažnai, kaip galima spėti iš spaudoje nuolat cituojamų jo minčių. Tokius duomenis paskelbė Londono ekonomikos mokykla (London School of Economics) ir Briuselio laisvasis universitetas, remdamiesi statistika apie EP narių darbą.
Šie duomenys paviešinti baigiantis 2004 m. išrinkto Europarlamento kadencijai. Jis buvo pirmasis, kuriame dirbo išrinkti Lietuvos atstovai.
Vieningiausiai balsuodavo „darbiečiai"
Analitikai, be kita ko, vertino europarlamentarų lojalumą savo frakcijai ir šaliai. Politikas, balsuodavęs taip pat, kaip dauguma jo politinės grupės narių (pavyzdžiui, „už"), laikomas lojaliu, jei pareikšdavo kitą nuomonę (pavyzdžiui, „prieš" ar susilaikydavo) - maištininku. Analogiškai buvo lyginamas tos pačios šalies atstovų balsavimas. Lojaliausia savo frakcijai pripažinta rumunų atstovė Vasilica Viorica Dancila (99,24 proc.), didžiausiu maištininku - olandas Paulas van Buitenenas (vos 6,23 proc.).
Šiuo požiūriu Lietuvos europarlamentarų lyderis yra socialdemokratas Aloyzas Sakalas (jo lojalumas Socialistų grupei siekia 97,92 proc., 23-24 vieta tarp visų narių). Toliau rikiuojasi Liberalų demokratų aljanso grupės narys liberalas Eugenijus Gentvilas (96,3 proc., 180-181 vieta) ir Europos liaudies partijos-Europos demokratų grupės narė konservatorė krikdemė Laima Andrikienė (96,46 proc., 152-154 vieta).
Dauguma lietuvių pateko į ketvirtą-septintą šimtuką. Tarp mažiausiai lojalių atsidūrė Arūnas Degutis, į EP išrinktas kaip Darbo partijos atstovas (88,81 proc., 603 vieta), pagal liberaldemokratų (dabartinės partijos "Tvarka ir teisingumas") sąrašą patekęs Eugenijus Maldeikis (86,89 proc., 634 vieta) ir vienintelis Europarlamente valstietis liaudininkas Gintaras Didžiokas (85,94 proc., 645 vieta).
Lojaliausiais savo šaliai tarp lietuvių pripažinti Šarūnas Birutis (95,07 proc., 36 vieta), Jolanta Dičkutė 93,85 proc., 57 vieta) ir Ona Juknevičienė (93,50 proc., 76 vieta). Visi jie į EP buvo išrinkti pagal Darbo partijos kandidatų sąrašą. Jie nedaug atsiliko nuo pirmoje vietoje esančio slovėno Alojzo Peterle (97,42 proc.).
E. Gentvilas atsidūrė pirmojo šimtuko apačioje (93,27 proc., 85 - 87 vieta). Į antrą šimtuką pateko DP atstovė Danutė Budreikaitė (92,63 proc., 119 vieta), su liberalcentristais į EP patekusi Margarita Starkevičiūtė (91,91 proc., 142 vieta) ir A. Degutis (91,73 proc., 149 vieta).
Toliau rikiuojasi L. Andrikienė (81,38 proc., 380 - 381 vieta), V. Landsbergis (79,42 proc., 448 vieta), A. Sakalas (77,41 proc., 488 vieta). Lietuvių sąrašą baigia E. Maldeikis (76.41 proc., 515 vieta), socdemas Justas Vincas Paleckis (76,13 proc., 523 vieta) ir G. Didžiokas (75.24 proc., 540 vieta). Mažiausiai lojalaus savo šaliai europarlamentaro - to paties olando P. van Buiteneno rezultatas kur kas prastesnis - 2,89 proc.
Dažniausiai balsavimuose dalyvavo A. Sakalas, rečiausiai - V. Landsbergis
Pagal šią informaciją, stropiausiai posėdžius, per kuriuos buvo balsuojama, lankė Austrijos parlamentarai (92,71 proc.), aplenkę estus (91,95 proc.), suomius (91,83 proc.) ir slovakus (91,66 proc.). Šešiems politikams pavyko nepraleisti nė vieno balsavimo, kurių šioje kadencijoje buvo per 6 tūkst.
Rečiausiai svarbiuose posėdžiuose pasirodydavo Italijos europarlamentarai (71,93 proc.), rumunai (78,46 proc.) ir švedai (82,63 proc.). Autsaideris šioje kategorijoje yra vienas lenkų politikas, prie kurio pavardės nurodyta 34.38 proc.
Pažangiausi iš lietuvių buvo A. Sakalas (99 proc., 12-20 vieta), M. Starkevičiūtė (98,32 proc., 31-41 vieta) ir E. Gentvilas (97,65 proc., 55-62 vieta). Dauguma lietuvių praleido mažiau nei dešimtadalį balsavimų.
Rečiausiai juose pasirodydavo J. Dičkutė (77,85 proc., 646 vieta) ir O. Juknevičienė (76,51 proc., 658-661 vieta) bei vienas iš konservatorių lyderių V. Landsbergis (75,50 proc., 668-673 vieta).
Vieni kalbėjo, kiti rašė
Dažniausiai per plenarinius posėdžius kalbėjo D. Budreikaitė (184 kartus), ji taip pat dažniausiai reiškė nuomonę - 10 kartų, kiti europarlamentarai nuomonę pateikė po kelis kartus ar visai tylėjo.
Toliau pagal kalbėjimo dažnumą rikiuojasi J. V. Paleckis (147 kartus) ir L. Andrikienė (130 kartų). Vieną autoritetingiausių, žinomiausių ir dažniausiai tiek šalies, tiek užsienio žiniasklaidoje cituojamųLietuvos politikų V. Landsbergį, kuris kalbėjo 71 kartą, šiuo požiūriu aplenkė ir M. Starkevičiūtė (97 kartus) bei Š. Birutis (90 kartų).
Tyliausi buvo E. Maldeikis (kalbėjo 6 kartus, tiesa, jis dirbo ne visą kadenciją, mat europarlamentaru tapo mirus Rolandui Pavilioniui), G. Didžiokas (8 kartus) ir J. Dičkutė, kuri jau dirbdama EP susilaukė kūdikio (9 kartus).
Vienu svarbiausių EP politikos vykdymo įrankių laikomos rezoliucijos. Aktyviausiai šioje srityje dirbo L. Andrikienė, kuri prisidėjo prie 96 rezoliucijų rengimo, dažniausiai - žmogaus teisių pažeidimų, karinių konfliktų sureguliavimo, Europos Sąjungos ir Rusijos santykių, kitais užsienio politikos klausimais. G. Didžiokas dalyvavo rengiant 66 rezoliucijas, V. Landsbergis - 22 rezoliucijas.
Po vieną rezoliuciją paminėta prie A. Sakalo ir J. Dičkutės pavardžių, dvi - prie E. Gentvilo, keturios - prie Š. Biručio.
EP nariai gali pateikti klausimus ES Tarybai ir Europos Komisijai, į kuriuos jų atstovai privalo atsakyti žodžiu plenariniame posėdyje. Šia teise aktyviausiai naudojosi J. V. Paleckis (90 klausimų), L. Andrikienė (65 klausimų) ir D. Budreikaitė (40 klausimų). Rečiausiai - po tris kartus - klausimus teikė Š. Birutis ir G. Didžiokas.
Daugiausia pataisų įvairiems raportams teikė M. Starkevičiūtė (114 kartų). Ji daugiau nei dvigubai aplenkė antroje vietoje likusį J. V. Paleckį, kuris pasiūlė 49 pataisas.